Nedarbo lygio, užsienio investicijų, palūkanų normos būstui įsigyti bei bvp įtaka lietuvos ir latvijos emigracijai Ekonometrijos projektinis darbas


Ekonomikos projektas.

„ nedarbo lygio , užsienio investicijų , palūkanų normos būstui įsigyti bei bvp įtaka Lietuvos ir Latvijos emigracijai “ Vilnius. Aprašomoji statistika. Lietuva Išskirtys. Emigracija Nedarbo lygis BVP Investicijos. Viršutinis rėžis. Apatinis rėžis. Latvija Išskirtys. Emigracija Nedarbo lygis BVP. Koreliacija ir kovariacija. Emigracija su nedarbo lygiu Emigracija su BVP Emigracija su investicijomis. Emigracija su nedarbo lygiu Emigracija su BVP. Grafinė duomenų analizė. Sklaidos diagramos. Regresijos lygtys Lietuva ANOVA.   df ss ms.   Coefficients Standard Error t Stat value Lower 95 Upper 95 Lower. Nedarbo lygis (%). Bvp 1 gyv. eur. Investicijos mln. Lt. Palūkanų norma būstui (%). 43385 19 1900 27x1 12 1x2 11x3 3128 06x. Investicijos mln. EUR. 13675 32 764 93x1 44x2 373x. Emigracija Nedarbo lygis (%) BVP 1 gyv. EUR Investicijos mln. Lt. Forward Lietuva. 08131 636509xES 053086x1 8685x2 309915x3 05594x4 ei Latvija Heteroskedastiškumo tikrinimas. Grafinis metodas Observation Predicted Emigracija Residuals Standard Residuals. Park testas. Priedai Nr. Duomenys Lietuva x1 x2 x. Latvija x1 x. Nr. Aprašomoji statistika Lietuva Emigracija   Nedarbo lygis (%)   BVP 1 gyv. EUR   Investicijos mln. Lt   Palūkanų norma būstui (%). Latvija Emigracija   Nedarbo lygis (%)   BVP 1 gyv. EUR   Investicijos mln. EUR.


Mes pasirinkome temą „Nedarbo lygio, užsienio investicijų, palūkanų normos būstui įsigyti bei BVP įtaka Lietuvos ir Latvijos emigracijai“, nes šiandien ši problema yra labai aktuali mūsų valstybėje, bei sukelia nemažai problemų, todėl mes norėjome išsiaiškint kuris veiksnys labiausiai lemia emigraciją ir gautus rezultatus palyginti su kaimynine valstybe.

Mūsų tikslas: Išsiaiškinti, kokią įtaką Lietuvos ir Latvijos gyventojų emigracijai daro nedarbo lygis, užsienio investicijos, palūkanų norma būstui įsigyti bei BVP. Taigi, mūsų pasirinktieji galimi darantys įtaką kintamieji yra: x1 - nedarbo lygis, x2- BVP x3-užsienio investicijos, x4 - palūkanų norma būstui įsigyti procentais.

Išsiaiškinti priklausomybę tarp nepriklausomojo Y ir kintamųjų x1, x2, x3, x4.

Darbe analizuosime 1999-2013 metų laikotarpį, nagrinėjant emigrantų skaičių absoliučiais dydžiais, BVP vienam gyventojui eurais, investicijas milijonais eurų, nedarbo lygį ir palūkanų normą būstui procentais. Pastarasis veiksnys nagrinėjamas tik kalbant apie Lietuvos emigraciją, nes susidūrėme su sunkumais norint gauti statistinius duomenis apie palūkanų normą būstui Latvijoje mūsų nagrinėjamu laikotarpiu.

Darbą rašėme bendrai, diskutuodamos ir įformindamos Microsoft Word programa, remiantis internete rastais šaltiniais bei ekonometrijos, makroekonomikos ir statistikos paskaitose įgytomis žiniomis.

Visų pirma Excel programos pagalba atlikome Lietuvos ir Latvijos turimų duomenų aprašomąją statistiką (Priedas Nr. 2) . Ši statistika mums parodė, kad Lietuvoje:

Vidutinis emigrantų skaičius Lietuvoje per metus 1999-2013 metų laikortarpį buvo 37040

Minimalus metinis emigrantų skaičius buvo 16719

Maksimalus metinis emigrantų skaičius – 83157

Ir Lietuvos ir Latvijos nepriklausomų kintamųjų asimetrijos koeficientas > 0, tai reiškia, kad duomenims būdinga dešniašonė asimetrija.

Po to skaičiavome išskirtis (apatinius ir viršutinius rėžius ) priklausomam ir nepriklausomiems kintamiesiems. Viršutinį rėžį skaičiavome prie vidurkio pridėję standartinį nuokrypį padaugintą iš dviejų, o apatinį – iš vidurkio atėmėme dvigubą standartinį nuokrypį. Atlikusios šiuos veikmus gavome:

Kaip matome iki 2004 metų emigrantų skaičius buvo žemiau apatinio rėžio, manome, kad taip buvo dėl ekonominės krizės. Kadangi išskirtys nėra labai didelės, todėl nusprendėme jų neatsisakyti.

Norėdamos išsiaiškinti skirtingų veiksnių (BVP, nedarbo lygis, užsienio investicijos, palūkanų norma būstui įsigyti) įtakos stiprumą emigracijai, skaičiavome šių veiksnių koreliacijos koeficientą. Kuris mums padėjo įvertinti dviejų atsitiktinių dydžių tiesinę nepriklausomybę. Taigi, apskaičiavusios koreliacijos koeficientą su kiekvienu kintamuoju, gavome, kad:

Lietuvoje emigracija stipriausiai susijusi su palūkanų norma būstui įsigyti ir investicijomis, o silpniausiai su nedarbo lygiu.

  • Ekonomika Projektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (2373 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos projektai
  • Microsoft Word 1399 KB
  • Nedarbo lygio, užsienio investicijų, palūkanų normos būstui įsigyti bei bvp įtaka lietuvos ir latvijos emigracijai Ekonometrijos projektinis darbas
    10 - 9 balsai (-ų)
Nedarbo lygio, užsienio investicijų, palūkanų normos būstui įsigyti bei bvp įtaka lietuvos ir latvijos emigracijai Ekonometrijos projektinis darbas. (2016 m. Balandžio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/nedarbo-lygio-uzsienio-investiciju-palukanu-normos-bustui-isigyti-bei-bvp-itaka-lietuvos-ir-latvijos-emigracijai-ekonometrijos-projektinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 23:34