Nedarbo lygis Lietuvoje pagal regionus (2)


Ekonomikos referatas.

Lentelių ir paveikslų sąrašas. Įvadas. Nedarbas. Nedarbo priežastys. Nedarbo pasėkmės. Lietuvos regionai. Nedarbo lygis pagal regionus. Vilniaus apskritis. Kauno apskritis. Klaipėdos apskritis. Panevėžio apskritis. Šiaulių apskritis. Utenos apskritis. Alytaus apskritis. Marijampolės apskritis. Telšių apskritis. Tauragės apskritis. Išvados. Naudota literatūra.


Nedarbas yra viena svarbiausių makroekonominių problemų. Daugelis žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Mūsų tikslas įsigilinti į nedarbo lygį Lietuvoje pagal regionus (2007-2011). Šiame darbe išsikėlėme uždavinius: patyrinėti nedarbo sąvoką, nedarbo priežastis, kokias pasekmes sukelia nedarbas, Lietuvoje egzistuojančius regionus, statistinius duomenis apie nedarbo lygi šalyje pagal regionus 2007-2011m.

Nemažėjanti biurokratija bei mokesčių našta. 

5. Stimulas siekti išsimokslinimo, kad turėtume darbą ir galėtume imtis verslo ar pretenduoti į darbą valstybės tarnyboje.6. Didesnės galimybės ūkio subjektų vadovams rinktis reikiamos kvalifikacijos darbuotoją.7. Labiau gerbiamas darbdavys.8. Daugiau galimybių kurtis ir reikštis profesinėms sąjungoms; ryškesnis socialinių partnerių vaidmuo sprendžiant gyventojų užimtumo problemas.9. Gera dirva privatiems įdarbinimo biurams ir tarnyboms parodyti savo sugebėjimus ir galimybes, taip talkinant valstybinėms darbo biržoms.10. Laikinas uždarbio pajamų neturėjimas verčia nedirbančius visuomenės narius racionaliau naudoti savo šeimos finansinius išteklius, kas, beje, vėliau praverčia ir susiradus darbą.11. Padidėję reikalavimai darbuotojų asmeninėms savybėms (iniciatyvai, organizuotumui, sugebėjimui dirbti kartu, komunikabilumui, kūrybiškumui, tvarkingai išvaizdai ir kalbos kultūrai) visus skatina tobulintis.

7. Daugėja darbo teritorinėms darbo biržoms ir miestų (rajonų) savivaldybių socialinės rūpybos skyriams.8. Dėl sunkios šeimų materialinės padėties šalyje mažėja gimstamumas; sparčiau sensta visuomenė.9. Smunka gyvenimo kokybė- ypač pensines išmokas gaunančių asmenų, nes toliau mažėja dirbančiųjų ir pensininkų santykis.10. Daugėja neapdraustų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų, auga sergamumas ir pirminis invalidumas.11. Gausėja kolektyvinių ginčų (streikai, piketai, mitingai ir pan.).12. Ryškiai pasireiškia lyčių nelygybės ir diskriminacijos požymiai įsidarbinant.

Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, asmenų nuo 15 iki 24 metų nedarbo lygis procentais pagal apskritis (regionus) yra toks:

Lyginant 2010m. ir 2011m. matyti, kad nedarbas sumažėjo. Teigiamos ekonomikos augimo tendencijos turėjo įtakos gyventojų užimtumo didėjimui, nedarbo mažinimui. Taip pat, tam įtakos turi didelė emigracija į užsienio šalis dėl didesnio darbo užmokesčio. Lieka mažiausiai apmokamos darbo vietos, kurių paklausa nėra didelė, tačiau dėl to didėja statistiniai nedarbo rodikliai ir tai teoriškai mažina nedarbo lygį. Pastebėtina, kad nedarbo lygį įtakoja taip pat šie veiksniai: valdžios veiksmai reguliuojant darbo užmokestį, mokesčius, vykdant įvairias reformas. Panaikinti nedarbą ir pasiekti visišką užimtumą – vienas pagrindinių makroekonomikos politikos tikslų. Tačiau realiai rinkos ūkis daugiau ar mažiau nutolsta nuo šio tikslo, nes jis negali darbo vietomis aprūpinti visų norinčių dirbti.

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (2043 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 199 KB
  • Nedarbo lygis Lietuvoje pagal regionus (2)
    10 - 8 balsai (-ų)
Nedarbo lygis Lietuvoje pagal regionus (2). (2016 m. Balandžio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/nedarbo-lygis-lietuvoje-pagal-regionus-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:45