Nedarbo pasekmės ES


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Nedarbo samprata, priežastys ir pasekmės. Nedarbo sąvokos samprata. Nedarbo tipai. Nedarbo rūšys. Nedarbo priežastys. Nedarbo pasekmės ir nuostoliai. Ekonominės nedarbo pasekmės. Socialinės nedarbo pasekmės. Nedarbo apžvalga Europos sąjungoje. Jaunimo nedarbas Europos Sąjungoje. Ilgalaikis nedarbas ES ir jo mažinimo priemonės. Išvados. Literatūros sąrašas.


Darbo aktualumas. Šiais laikais šaliai labai svarbu turėti gerai išsivysčiusią ekonomiką, kuri būtų stabili ir auganti. Kad tai pasiekti reikia, kad būtų aktyvi darbo rinka. Tačiau beveik visas Europos Sąjungos šalis, tarp jų ir Lietuvą, kamuoja didžiausia makroekonominė problema – nedarbas. Nedarbas atsiranda tada, kai nėra pusiausvyros tarp darbo rinkos paklausos ir pasiūlos. Norinčių dirbti yra daug daugiau negu yra laisvų darbo vietų.

Darbo problema. Žmogus tapdamas bedarbiu ne tik, kad patiria didelį psichologinį diskomfortą, bet ir netenka socialinio statuso, dėl kurio patiria nepilnavertiškumą ir pajamų netekimą. Akivaizdu, kad kuo nedarbo lygis šalyje mažesnis, tuo šalies ekonomika yra aktyvesnė. Nedarbo problemą išspręsti yra gana sudėtinga ir tai yra ilgas procesas. Naujų darbo vietų sukūrimas negarantuoja, kad nedarbo lygis šalyje sumažės. Aukštas nedarbo lygis – viena didžiausių ekonominių ir socialinių XXI amžiaus pradžios problemų beveik visose pasaulio problemų. Norint sumažinti dėl nedarbo atsirandančias problemas, pasekmes, kurios gali įtakoti tiek atskirų individų, tiek visos šalies ekonominį gyvenimą, reikia sumažinti nedarbą iki natūralaus jo lygio.

Darbo objektas – nedarbo pasekmės Europos Sąjungoje.

Darbo tikslas – išanalizuoti ir ištirti nedarbą kaip socialinį ir ekonominį reiškinį, jo atsiradimo priežastis ir pasekmes, bei pasiskirstymą Europos Sąjungoje.

Keliami darbo uždaviniai:

Išanalizuoti nedarbo sampratą teoriniu aspektu;

Išanalizuoti nedarbo rūšis ir tipus;

Apibrėžti nedarbo atsiradimo priežastis;

Išanalizuoti, dėl nedarbo atsiradusias ekonomines ir socialines pasekmes bei nuostolius;

Norint išsiaiškinti nedarbą, kaip ekonominį ir socialinį reiškinį, reikėtų apibūdinti jo esmę, apibrėžimų kriterijus, taip pat priežastis, kurios įtakoja nedarbo atsiradimą. Toliau bandysiu išsiaiškinti, kas yra nedarbas, jo rūšys, tipai ir atsiradimo priežastys.

Norėdami išsiaiškinti sąvokos nedarbas sampratą, reikėtų patyrinėti kitas glaudžiai susijusias sąvokas. Viena iš jų yra darbo jėga. Tai visi dirbantys ir aktyviai ieškantys darbo šalies gyventojai, kurie nori ir gali dirbti.

Aktyvūs žmonės gali būti dirbantys ir būti bedarbiais, tai yra užimti gyventojai. Užimti gyventojai – tai dirbantys įvairiose organizacijose, įmonėse, valstybinėse įstaigose ir ūkiuose, taip pat atliekantys karinę tarnybą ar laikinai nedirbantys.

Kita su nedarbu susijusi sąvoka yra bedarbiai. Bedarbiais galime vadinti tokius žmones, kurie neturi darbo, tačiau aktyviai jo ieško, taip pat registruojasi darbo biržose, kaip norintys ir galintys dirbti asmenys.

Nedarbas, tai yra nevisiškas užimtumas, ekonomine prasme yra visuomenės išteklių švaistymas ir darbo neturinčių žmonių egzistavimo sąlygų ardymas. Jis sukelia ir neekonominio pobūdžio socialines problemas. Nedarbas rodo vieno iš svarbiausių gamybos veiksnių – darbo jėgos panaudojimo laipsnį, kurį tiesiogiai išreiškia nedarbo lygis. Aukštas nedarbo lygis sutrikdo socialinių procesų eigą visuomenėje, įžiebia jų patologines formas.

Nedarbo lygis, tai toks ekonominis rodiklis, parodantis kuri darbo išteklių dalis yra neužimta: tai asmenų, norinčių ir sugebančių dirbti, tačiau neturintys tam tinkamo darbo, procentinė išraiška. Taigi, šis ekonominis rodiklis, parodo, koks bedarbių procentas yra visos šalies darbo išteklių požiūriu.

Nagrinėjant nedarbą Europos Sąjungoje, išskirtinis vaidmuo tenka ilgalaikio nedarbo lygio problemai, kuri tiesiogiai turi įtakos šalies gyventojams įvairiais aspektais: socialiniu, ekonominiu ir kt.

Ilgalaikio didelio nedarbo problema gali būti suvokiamas kaip:

Laikinas normalus procesas, kuris išnyks savaime arba įgyvendinus keletą svarbesnių projektų ar priemonių;

Ilgalaikis signalizuojantis požymis, apimantis beveik visas Europos šalis ir įspėjantis apie būsimas gilias – ilgalaikes socialines ir ekonomines krizes, kurios daugianaciolinėje Europoje gali sukelti galbūt net savitą pobūdžio kovą;

Nedarbo pasekmės ES. (2016 m. Vasario 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/nedarbo-pasekmes-es.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 04:34