Nedarbo poveikis šalies ekonomikai (Lietuvos atvejis)


Ekonomikos kursinis darbas.

Nedarbo tipai ir juos sąlygojantys veiksniai. Nedarbo tipai. Pagrindiniai nedarbo lygio rodikliai. Nedarbo lygio analize. Šių dienų nedarbas lyginamasis periodas 2013 2012 metai. Nedarbą Lietuvoje lemiantys veiksniai ir priemonės šiaip problemai spręsti. Pagrindinės priežastys , įtakojančios nedarbą. Pirmoji priežastis. Antroji priežastis. Trečioji priežastis –. Ketvirtoji priežastis. Penktoji priežastis – naujų technologijų diegimas. Šeštoji priežastis. Nedarbo mažinimo priemonės. Darbo pasiūla gali būti padidinta. Darbo paklausa gali būti padidinta.


Laikinasis (migracinis) nedarbas – nedarbas, atsirandantis normaliame darbo paieškos procese. Tai būna kai asmenys keičia gyvenamąją vietą, profesiją ar baigę mokslus ieško darbo. Laikinasis nedarbas apima darbininkus, tarnautojus ir specialistus, kurie savo fizinėmis, protinėmis bei dvasinėmis savybėmis pilnai patenkina darbdavių reikalavimus. Tokie darbuotojai paprastai bedarbiais būna neilgai (4-6 savaites), tačiau ši nedarbo forma daugelyje šalių įtraukia į bedarbių gretas itin didelį darbingo amžiaus žmonių skaičių. Žmonės ieško darbo įvairiais atvejais:

žmonės ieško naujo darbo, atleisti iš ankstesnio, pasibaigus darbo sutarčiai ar dėl pražangų;

žmonės, baigę mokslus, pirmą kartą ieško darbo;

žmonės nedirba, nes baigėsi jų darbo sezonas (Snieška, 2001: 388).

Visiškas užimtumas nereiškia, kad absoliučiai nėra bedarbių. Esant visiškam užimtumui nedarbas vis tiek egzistuoja. Todėl vietoj visiško užimtumo sąvokos ekonomikos teorijoje dažniausiai ir yra vartojama ,,natūraliojo nedarbo lygio” sąvoka.

Iš natūralaus nedarbo lygio formulės nesunkiai randamas laikinojo ir struktūrinio nedarbo lygiai.

Laikinasis nedarbas atsiranda normaliame darbo paieškos procese. Laikinasis nedarbo lygis yra procentinė natūraliojo nedarbo lygio ir darbo jėgos sandaugos suma su struktūriniu nedarbu:

Šie rodikliai gana dinamiški (Snieška, 2001: 371)

Šis sunkus periodas Lietuvai tęsėsi iki 2002 metų. Siekiant didinti gyventojų užimtumą ir subalansuoti rinką, prioritetai buvo teikiami aktyviai darbo rinkos politikai, susijusiai su darbo prevencija, užimtumo rėmimu, darbo rinkos mokymu, lygių galimybių darbo rinkoje užtikrinimu bei verslo skatinimo programų rengimu. Nuo 2002 metų nedarbo lygis Lietuvoje vis mažėjo, tam daug įtakos turėjo atsigavusi statybos pramonė, taip pat ir išsiplėtusi paslaugų sfera. Šiuo laikotarpiu pradėjo augti ekonomika, Lietuvoje bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo apie 5 procentus. Tuo tarpu, Latvijoje BVP per metus padidėjo net 7,6 procento.

Infliacija ir nedarbas yra dvi opios ekonominės ir socialinės problemos. Kuo spartesni infliacijos tempai, tuo mažesnis nedarbas, ir kuo lėtesnė infliacija, tuo daugiau žmonių netenka darbo. Todėl trumpuoju laikotarpiu daugelio šalių vyriausybė paisė Filipso teiginių ir rinkdavosi infliacijos didinimą ir nedarbo mažinimą. Manyta, kad yra ieškoma visuomenei priimtiniausio šių dviejų ,,blogybių“ derinio. Tačiau pastaraisiais metais teorinis stereotipas apie nedarbo lygio mažinimą per infliaciją buvo sulaužytas. Tai padarė amerikiečių ekonomistas E.Felpsas, įrodęs, kad dėl informacijos apie ekonominiu reiškinius nepasiekiamumo ir nepakankamumo jos suvokimo daugelis namų ūkių ir įmonių savo sprendimus nemaža dalimi grindžia lūkesčius dėl kainų ir atlyginimo augimo. Jei žmonės įtiki, kad kainos ir infliacija augs, jie reikalaus didesnių atlyginimų, o tai sukels kainų augimą (Pagirskienė, 2008: 249).

Infliacijos negatyviosios ekonominės ir socialinės pasekmės:

Siekdama sušvelninti negatyviąsias infliacijos pasekmes, valstybė paprastai imasi antiinfliacinio reguliavimo. Taikomos 3 tipų antiinfliacinės priemonės:

1)griežta kasmetinio pinigų kiekio rinkoje augimo kontrolė;

2)gyventojų pajamų ir darbo užmokesčio indeksavimas;

3)infliacijos lūkesčių slopinimas. Tai reiškia, kad namų ūkiai ir įmonės kiek įmanoma turi išsivaduoti nuo nuolatinės kainų kilimo ir pajamų bei santaupų nuvertėjimo baimės.

Filipso kreivė, atspindi atvirkštinę nedarbo ir infliacijos priklausomybę (esant mažam nedarbui infliacija būna aukšta ir atvirkščiai) Felpsas papildė lūkesčių teorija. Jis pagrindė ir įrodė, kad žema infliacija šiandien pagimdo žemos infliacijos lūkesčius ir artimiausiu trumpuoju laikotarpiu. Tačiau vieno procento laukiama infliacija tiek pat padidina ir faktišką infliaciją, ypač tuo atveju, jei infliacija yra didelė. Tuo tarpu nedarbas ilguoju laikotarpiu infliacijos nėra veikiamas, o priklauso nuo padėties rinkoje.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3944 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 65 KB
  • Nedarbo poveikis šalies ekonomikai (Lietuvos atvejis)
    10 - 7 balsai (-ų)
Nedarbo poveikis šalies ekonomikai (Lietuvos atvejis). (2016 m. Vasario 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/nedarbo-poveikis-salies-ekonomikai-lietuvos-atvejis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 14:56