Nedarbo priežasčių ir socialinių pasekmių lyginamoji analizė referatas


Ekonomikos referatas. Įvadas. Nedarbo samprata. Nedarbo sąvokos. Nedarbo rūšys. Pagrindiniai nedarbo rodikliai. Nedarbo trukmė. Nedarbo lygis. Nedarbo priežastys. Nedarbo pasekmės. Nedarbo mažinimo priemonės. Išvados. Literatūros sąrašas.


Viena iš didžiausių ir svarbiausių makroekonominių problemų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje yra nedarbas. Kiekvienas šalies gyventojas stengiasi užtikrinti sau ir savo artimiesiems stabilų gyvenimą ir niekam nėra paslaptis, kad norint gyventi nejaučiant materialinio trūkumo reikalingas pajamų šaltinis, kuris, bene kiekvienam, yra darbas. Darbas suteikia garantijas, kad galėsi išlaikyti save ir savo šeimą, todėl nedarbo problema yra labai opi. Nedarbas sukelia begalę socialinių bei ekonominių problemų. Praradę darbą žmonės susiduria su daugybe sunkumų, nes netekę pajamų šaltinio patiria gyvenimo lygio smukimą. Žmonės iš paskutiniųjų stengiasi apsirūpinti kasdieniniam gyvenimui reikalingais dalykais, tokias kaip gyvenamoji vieta, drabužiai ir maistas, tačiau, kai viskas ima slysti iš po kojų žmonės gali tapti nenuspėjami ir neretai padaryti nepataisomų klaidų, kaip antai, nusikaltimai ar netgi savižudybės. Šiandieniniame pasaulyje susirasti darbą tampa vis sunkiau, vis daugiau žmonių tampa bedarbiais, todėl nedarbo lygis nepaliaujamai auga. Kiekvienam iš mūsų svarbu žinoti kokios priežastys lemia nedarbo augimą ir kaip galima šią problemą kaip įmanoma labiau sumažinti.

Nedarbas – tai toks reiškinys kai dalis mūsų visuomenės ekonomiškai aktyvių gyventojų neturi darbo ir taip negali dalyvauti kuriant šalies ekonominį produktą. Taip yra prarandamas žmogiškasis kapitalas, kurį būtų galima panaudoti kuriant produktus ir paslaugas, reikalingus kasdieniniam mūsų gyvenimui (Skominas, 2006).

Norint suprasti kas yra nedarbas, pirmiausia reikia išsiaiškinti sąvokas susijusias su nedarbu. Viena iš pagrindinių sąvokų, be kurios būtų sunku apibrėžti nedarbo sąvoką yra šalies gyventojai – darbo jėgos šaltinis (Skominas, 2006).

Darbo jėga – tai dirbantys gyventojai, taip pat ir tie šalies piliečiai, kurie nori ir gali dirbti bei aktyviai ieško darbo. Darbo jėgos pagrindas yra šalies gyventojai.

Gyventojai – nuolatos šalyje gyvenantys žmonės. Jie suskaičiuojami metų pradžioje.

Užimti gyventojai – tai visi šalies piliečiai, kurie turi pastovų darbą, arba yra laikinai nedirbantys dėl ligos, taip pat išėję kasmetinių atostogų. Piliečiai, kurie dirba savarankiškai taip pat yra laikomi užimtais gyventojais.

Bedarbiai – tai gyventojai neturintys darbo, tačiau užsiregistravę darbo biržoje bei aktyviai jo ieškantys. Bedarbiams taip pat yra priskiriami ir tie žmonės, kurie išėjo iš darbo, tačiau yra pasiruošę bet kada vėl pradėti dirbti. Atsižvelgiant į esamus nedarbo tipus (žr. ‎1.2) galima apskaičiuoti bedarbių skaičių:

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • 17 puslapių (3342 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 89 KB
  • Nedarbo priežasčių ir socialinių pasekmių lyginamoji analizė referatas
    10 - 9 balsai (-ų)
Nedarbo priežasčių ir socialinių pasekmių lyginamoji analizė referatas. (2015 m. Balandžio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/nedarbo-priezasciu-ir-socialiniu-pasekmiu-lyginamoji-analize-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 10:50