Nedarbo priežastys referatas


Ekonomikos referatas.

Įvadas. Nedarbo sąvoka ir tipai. Nedarbo priežastys Lietuvoje. Jaunimo nedarbas Lietuvoje. Lietuvos nedarbo lygio rodiklių analizė. Nedarbo pasekmės. Nedarbo mažinimo priemonės. Išvados. Literatūra.


Darbo tikslas: nustatyti pagrindines nedarbo priežastis Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

Apibrėžti nedarbo sąvoką ir jos tipus;

Išsiaiškinti nedarbo priežastis Lietuvoje;

Išanalizuoti jaunimo nedarbo priežastis;

Pateikti Lietuvos nedarbo lygio rodiklių analizę;

Išsiaiškinti, kokios yra nedarbo pasekmės ir sprendimo būdai.

Migracinio nedarbo atveju svarbus vaidmuo tenka Lietuvos darbo biržai, kurios tikslas išlaikyti darbo rinkos pusiausvyrą, didinti darbo ieškančių darbingo amžiaus asmenų užimtumo galimybes bei sutaupyti laiko darbo vietų paieškuose.

Nedarbo lygis yra vienas iš pagrindinių rodiklių, atspindinčių šalies ekonominę situaciją, todėl svarbu atsižvelgti į dėl aukšto nedarbo lygio šalyje priežastis. Lietuvoje per paskutiniuosius tris metus nedarbo lygis sumažėjo apie 2 proc., tačiau tai vis dar išlieka didelė problema. Taigi būtina išsiaiškinti, kokios priežastys tai sukelia.

Nedarbas yra skirstomas į trupalaikį nedarbą ir ilgalaikį nedarbą.

Trumpalaikis nedarbas – tai nedarbas, kuris dažniausiai yra neišvengiamas. Pavyzdžiui mokantis, studijuojant kai nėra sudaroma galimybė dirbti studujų metu, taip pat asmenys, kurie laikinai nedirba dėl techninių ar ekonominių priežasčių savo darbo vietoje. Taip pat prie trumpalaikio nedarbo galima priskirti ir moteris, išėjusias motinystės atostogų. Tokia „atskirtis”, jei viskas gerai pasiseka būna trumpalaikė, ir be didesnio vargo vėliau yra nesunku integruotis į darbo procesą.

Dauguma tyrinėtojų mano, kad svarbiausioji ilgalaikio nedarbo priežastis – pokyčiai darbo rinkoje. Tiksliau darbo rinkos nelankstumas, kuris apsunkina darbo pasiūlos ir paklausos suderinamumą. Anot Tūtlio (2006) darbo rinka – tai darbo vietų pasiūlos ir paklausos santykiai bei jų kaitą. Taigi darbo rinka nėra pastovi, ji visą laiką keičiasi, egzistuoja situaciniai darbo rinkos tipai: perteklinė, deficitinė, nulinė. Perteklinė darbo rinka – darbuotojų pasiūla viršija paklausą. Šioje situacijoje atsiranda nedarbas. Ūkio ministerijoje parengtos Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 m. ekonominio augimo strategijos kūrėjų nuomone, tai reiškia, kad ilgalaikį nedarbą sąlygoja bendra šalies ekonominė būklė, sumažėjusi darbo jėgos paklausa, žema bedarbių kvalifikacija, negatyvus darbdavių požiūris į praradusius darbo įgūdžius ar specialius gebėjimus vyresnio amžiaus bedarbius bei paskatų ieškoti darbo ar motyvacijos tobulintis praradimas (Beržinskienė, 2006). Kaip rodo išsivysčiusių šalių patirtis, darbo rinkos (užimtumo) politikos formavimasis yra labai sudėtingas ir prieštaringas procesas. Pagrindinė priežastis – dvejopas darbo pobūdis: darbas kaip ekonominė kategorija ir darbas kaip socialinė kategorija. Užimtumo politikoje tai reiškia, kad vienos arba kitos priemonės gali būti efektyvios ekonominiu požiūriu, bet nepriimtinos socialiniu ir atvirkščiai. Todėl, svarstant vieną ar kitą užimtumo politikos kategoriją, ekonomistai dažnai prieštarauja politikams. Pastaruoju metu laikomasi nuomonės, jog reikėtų derinti abi aptartas kategorijas ir teigiama, kad valstybė turi tik padėti bedarbiams pasinaudoti esamomis galimybėmis darbo rinkoje.

Dar viena bedarbystės priežastis – ekonominės krizės, šiuo metu jos nėra tokios gilios ir aštrios, tačiau jos nuolat pasikartoja. Sunkiausiu laikotarpiu būtų galima įvardinti 2008 m. IV ketvirčio, prasidėjus ekonominei krizei, kai daug verslų pradėjo žlugti, bedarbių skaičius pradėjo sparčiai didėti. Iki 2010 m. vidurio bedarbių skaičius padidėjo net 167,4 tūkst. Vieną iš svarbiausių nedarbo priežasčių galima laikyti blogą ekonominę padėtį.

Prie visų šitų priežasčių Lietuvoje būtų galima paminėti nelanksčią mokesčių sistemą, griežtą darbo santykių reguliavimą ir per aukštą minimalų mėnesinį atlyginimą trukdantį plėtoti smulkų verslą, kurti naujas darbo vietas. Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo įmonės priverstos atleisti žmones. Darbuotojai, gal ir sutiktų gauti mažiau, bet mokėti mažiau draudžiama. Dėl šios priežasties legalios darbo jėgos tampa nelegaliomis, taip didėja neoficialus užimtumas. Ne paslaptis, jog Lietuvoje gana didelė taip vadinamųjų bedarbių dalis iš tikrųjų turi darbus, kurie nėra niekur fiksuojami (šį reiškinį iliustruoja automobilių turgus, dėvėtų drabužių ir baldų parduotuvėlės mažesniuose miestuose). Toks neoficialus užimtumas sąlygoja Valstybinio socialinio draudimo biudžeto deficitą ir tuo pačiu Užimtumo fondo lėšų trūkumą. Esant tokiai situacijai, nukenčia visos darbo rinkos politikos vykdymas, yra stabdomas aktyvių programų realizavimas, nes didžioji dalis lėšų yra skiriama bedarbių pašalpoms išmokėti. Tai savo ruožtu didina nedarbą ir stabdo ekonomikos augimą šalyje.

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (4081 žodis)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 362 KB
  • Nedarbo priežastys referatas
    10 - 9 balsai (-ų)
Nedarbo priežastys referatas. (2016 m. Gegužės 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/nedarbo-priezastys-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:18