Nedarbo problema ir ES plėtimasis


Ekonomikos referatas. Įvadas. Nedarbo problema. Nedarbas. Nedarbo pirežastys. Užimtumas ir darbo rinkos politika. Es plėtros etapai. Priėmimo į ES procedūra. Stojimo į ES proceso stadijos. Tradiciniai EB plėtros principai. Išvados.


Darbo aktualumas. Nedarbo problema yra labai aktuali krizės ir ekonominio nuosmūkio metu, neigiamai veikianti šalies ekonomiką ir yra plačiai diskutuotina tema, nes nedarbą sukelia daug vidinių ir išorinių šalies veiksnių, trukdančių ne tik sėkmingai ekonomikos plėtrai, bet ir socialiniam gyvenimui, piliečių gyvenimo kokybės užtikrinimui. Kad šalies ekonomika būtų stabili, reikia siekti nedarbo mažinimo ir šalies gyventojų užimtumo didinimo. Todėl labai svarbu nagrinėti šią temą ir rasti priemones, kuriomis būtų galima sumažinti nedarbą ir padidinti užimtumą.

Darbo problema. Žmogus susiduręs su nedarbo problema patiria finansinių problemų, bei kenčia psichologiškai. Nedarbas smugdo žmogaus moralinęs vertybęs, skatina nusikaltimų, savižudybių, skyrybų, alkoholizmo, narkomanijos ir kt. plitimą.

Tačiau nedarbo nuostoliai nėra vien tik psichologiniai ar finansiniai. Darbo patirtis žmogui labai vertingas turtas. Praradęs darbą, žmogus ne tik nebekaupkia naujų darbo įgūdžių, laikui bėgant, įgytos žinios, sugebėjimai - atrofuojasi.

Darbo objektas. Nedarbo problema ir Europos Sąjungos plėtra.

Darbo tikslas. Išnagrinėti nedarbo pasekmes ir nuostolius, išanalizuoti nedarbo ir užimtumo reguliavimo bendruosius aspektus, atskleisti Europos Sąjungos plėtrą.

Darbo uždaviniai:

Susipažinti su pagrindinėmis nedarbo priežastimis;

Atsleisti pagrindines nedarbo problemas;

Apibrėžti užimtumo ir darbo rinkos politiką;

Atskleisti pagrindines nedarbo mažinimo priemones;

Išnagrinėti Europos Sąjungos plėtros etapus.

Aprašyti Europos Sąjungos plėtra Lietuvoje.

Tyrimo metodas. Mokslinės literatūros ir publikacijų analizė.

Norėdami išsiaiškinti nedarbo sąvoką, turime susipažinti su darbo išteklių sąvoka, nes jos yra glaudžiai susijusios. Taigi darbo ištekliai yra darbingo amžiaus dirbantys ar aktyviai ieškantys darbo šalies žmonės. Darbo ištekliais nelaikomi kareiviai, studentai, ligoniai, asmenys, esantys specialiose pataisos įstaigose, pensininkai, namų šeimininkės. Vadinasi, nenorintys dirbti ir darbo neieškantys negali būti priskiriami prie bedarbių.

2.per paskutinias keturias savaites aktyviai ieškojo darbo arba privačios veiklos;

Nedarbas gali būti laikomas savanorišku, kai darbuotojas priima savanorišką sprendimą atsistatydinti arba kai darbdavys atleidžia jį dėl baustino elgesio. Taip yra tais atvejais, kai darbo sutartį vienašališkai nutraukia darbuotojas arba darbdavys, tačiau tai nereiškia, kad darbuotojo atleidimo arba darbo sutarties nutraukimo atveju visuomet galima įrodyti darbuotojo, netekusio darbo, kaltę. Pavyzdþiui, darbuotojui negalima priekaištauti, kad jis nutraukė darbo sutartį dėl priežasčių, susijusių su darbdavio neteisingumu. Lygiai taip pat negalima kaltinti darbuotojo, jei darbdavys nutraukia darbo sutartį neteisėtai. Daug sunkiau nuspręsti, ar abipusiu susitarimu nutraukta darbo sutartis sukelia savanorišką nedarbą. Vis dėlto dažniausiai stengiamasi ignoruoti prielaidą, kad darbuotojas netenka darbo dėl savo kaltės.

Kaip ir daugelis autorių K. Balys („Darbo Rinka“, 1998) kaip pagrindines nedarbo priežastys išskiria, sparčoiai augančias ekonominius ir technologijos pokyčius. Mokslinė ir techninė revuliucija t.y. gamybos mechanizavimas ir automatizavimas, pažangių valdymo ir kontrolės sistemų įvedimas, naujų technologijų ir medžiagų kūrimas iš esmės pakeitė darbuotojams keliamus reikalavimus norit įsidarbinti. Spartus darbo našumo ir intensyvumo augimas bei kiti socialiniai veiksniai didina nedarbą, aštrina užimtumo problemas ir santykius tarp darbo ir kapitalo. Didėja nepaklausias profesijas turinčių žmonių skaičius, gausėja ilgalaikių bedarbių. Šiomis dienomis reikalingi darbininkai įsisavinę keleto mokslų pagrindus ir turintys aukštą kvalifikaciją, todėl teigiama, kad darbo jėga nespėja prisitaikyti prie modernios ekonomikos pokyčių.

Pagal Europos sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ 2013 metų lapkryčio mėnesio domenymis Lietuvos jaunimo iki 25 metų nedarbo lygis buvo 21,0 proc. Jaunimo nedarbo rodiklis yra 2,2 proc mažesmis nei ES vidurkis (23,2 proc.). Tarp 28 ES valstybių, šis rodiklis 17-oje šalių buvo didesnis ne Lietuvoje, 10-yje – mažesnisi. Per vienerius metus jaunimo nedarbas sumažėjo 5,5 proc. punkto. Pagal Europos sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ 2014 metų lapkryčio mėnesio domenymis Lietuvos jaunimo iki 25 metų nedarbo lygis buvo 15,5 proc. Jaunimo nedarbo rodiklis yra 6,4 proc mažesmis nei ES vidurkis (21,9 proc.). Tarp 28 ES valstybių 21-oje šalyje šis rodiklis yra didesnis nei Lietuvoje.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3566 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 50 KB
  • Nedarbo problema ir ES plėtimasis
    10 - 8 balsai (-ų)
Nedarbo problema ir ES plėtimasis. (2015 m. Birželio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/nedarbo-problema-ir-es-pletimasis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:19