Nedarbo problema kursinis darbas


Logistikos kursinis darbas.

Įvadas. Nedarbo teoriniai aspektai. Darbo rinkos samprata ir svarbiausi jos elementai. Nedarbą sąlygojantys veiksniai. Nedarbas kaip socialinis reiškinys. Gyventojų užimtumas. Gyventojų užimtumas akmenės rajone. Nedarbo ir užimtumo reguliavimas Akmenės rajone. Viešųjų darbų programa. Remiamų darbų programa. Profesinis mokymas. Ilgalaikių bedarbių profesinių ir praktinių žinių atnaujinimas. Darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų užimtumo rėmimo programa. Nedarbas ir užimtumas akmenės rajone. Situacija Akmenės darbo rinkoje. Akmenės miesto ir rajono gyventojų apklausos analizė. Išvados. Informacinių šaltinių sąrašas. Priedai.


Tarp daugybės gyvenime vykstančių procesų reikšmingiausią vietą užima darbas, kuris yra ne tik žmogaus pajamų, bet ir jo socialinės padėties visuomenėje pilnavertiškumo šaltinis.

Darbo tikslas– išanalizuoti ir apibendrinti gyventojų ir užimtumą ir nedarbą Akmenės rajone.

Metodai: mokslinės literatūros analizė, duomenų analizė. Darbe rėmiausi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, paskelbtais internete, Lietuvos darbo biržos duomenimis bei Akmenės darbo biržos duomenimis.

Darbas– žmogaus fizinių ir protinių sugebėjimų naudojimas ekonominėms gėrybėms gaminti. Tai žmonių visuomeniškai naudinga veikla, kurioje jie santykiauja tarpusavyje gamindami ekonomines vertybes. Darbas yra pirmoji ir svarbiausioji žmogaus egzistavimo ir jo tobulėjimo sąlyga. Žmogus turi užsidirbti lėšų pragyvenimui, patenkinti savo fiziologinius, buitinius, kultūrinius ir kitus poreikius. Darbinė veikla leidžia užimti tam tikrą padėtį visuomenėje ir suteikia tam tikrą identitetą, beje tai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis daugumai visuomenės narių.

Darbo rinkoje susidaro ir kiti santykiai: nemokamas mokslas ir gydymas, socialinis draudimas, profsąjungos, socialinė partnerystė ir t.t.. Darbo pasiūlą ir darbo jėgos reprodukciją vis labiau veikia įvairūs neekonominiai veiksniai, tarp jų– biologiniai, socialiniai, psichologiniai ir kt., kurie beveik nepaklūsta rinkos dėsniams. Galima paminėti gimstamumą, mirtingumą, gyventojų sveikatą, įstojimo ir išėjimo iš darbo rinkos amžių ir pan.

Bedarbis– nedirbantis darbingo amžiaus asmuo, nesimokantis dieninėje mokymo įstaigoje, užsiregistravęs vietos darbo biržoje kaip ieškantis darbo ir pasirengęs profesiniam mokymuisi.

Lietuvoje yra sunkiai valdoma ekonominė situacija, finansinių išteklių stoka, neišvystyta darbo rinkos infrastruktūra. Lietuvoje didžiausia išlaidų dalis tenka pašalpų mokėjimui, valstybinių darbo rinkos institucijų išlaikymui, viešiesiems darbams, profesiniam mokymui. Bedarbio pašalpa yra pasyvi darbo rinkos politikos priemonė, ji pati savaime neskatina ir nepadeda žmogui ieškoti darbo ar mokytis. Viešieji darbai – tai trumpalaikis įdarbinimas, žmogus tik gauna galimybę padirbėti. Tikrai aktyviomis darbo rinkos politikos priemonėmis galima vadinti profesinį mokymą ir orientavimą, konsultavimą.

Iš pateiktos medžiagos mes sužinojome kas yra darbas, darbo rinka, darbo pasiūla bei darbo jėgos paklausa ir kaip kiekvienas žmogus tai vertintų, jis turi dirbti ir užsidirbti lėšų pragyvenimui, patenkinti savo fiziologinius, buitinius, kultūrinius ir kitus poreikius. Tik dirbdamas žmogus gali užimti tam tikrą padėtį visuomenėje ir suteikti tam tikrą identitetą, beje tai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis daugumai visuomenės narių. O nedirbantis darbingo amžiaus žmogus turi teisę stoti į darbo biržą kaip ieškantis darbo ir pasiekti norimo tikslo, t.y. rasti jam patinkantį darbą.

Klasikinė bedarbystės teorija, dominavusi iki 4– o dešimtmečio, anot Česynienės R. (1996) teigia, kad nedarbą sukelia per aukštas darbo užmokesčio lygis. Išeitis iš bedarbystės– darbo užmokesčio sumažinimas.

Dž. M. Keinso teorija sako, kad nedarbas kyla dėl nepakankamos vartotojų paklausos. Pagal jį, aktyvus finansinės politikos taikymas, didinant visuomenės narių pajamas ir mažinant mokesčius, išspręstų problemą.

(Gruževskis B., 2001) nurodo dar šias nedarbo priežastys: fiksuotas darbo užmokestis, darbdavių nuostatos ilgalaikių bedarbių atžvilgiu, gyvenamosios vietos pakeitimo kainos, informacijos kainos, darbo rinkos priemonių, skirtų pažaboti nedarbą, trūkumai, jų nepakankamas efektyvumas.

Pagal priežastis, sukeliančias nedarbą, ir jo trukmę išskiriamos tokios nedarbo rūšys:

Frikcinis nedarbas atsiranda žmonėms keičiant darbus ir, manoma, kad ši nedarbo rūšis neišvengiama. Tai dažniausiai turintys išsilavinimą bei profesiją darbuotojai, kurie prarado užsiėmimą, ieško darbo arba tikisi jį gauti artimoje ateityje. Šie bedarbiai sudaro tik nedidelę nedarbo dalį.

Struktūrinis nedarbas atsiranda dėl darbuotojų kvalifikacijos ir darbo reikalavimų neatitikimo bei dėl kintančių gamybos metodų. Darbuotojai patekę į mokslo ir technikos iššauktą verpetą yra priversti mokytis, kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti, įgyti kitą profesiją. Ši nedarbo forma būdinga Lietuvai.

Nedarbo problema kursinis darbas. (2016 m. Kovo 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/nedarbo-problema-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 00:37