Nedarbo stabilizavimo priemonės


Ekonomikos analizė.

Įvadas. Nedarbo sąvoka. Nedarbo rūšys. Nedarbo priežastys. Nedarbo stabilizavimo priemonės. Išvados. Naudota literatūra.


Darbo objektas – nedarbas ir jo specifika.

Darbo tikslas – išsiaiškinti nedarbo priežastis ir stabilizavimo priemones.

Darbo uždaviniai:

Apibūdinti nedarbo sąvoką;

Išsiaiškinti kokios yra nedarbo rūšys;

Susipažinti su nedarbo priežastimis;

Išsiaiškinti kokios yra nedarbo stabilizavimo priemonės.

Darbo jėga yra labai svarbi ekonominės veiklos sudėtinė dalis ar net pagrindinis ekonomikos išteklius, užimtumo užtikrinimas – svarbiausias ekonominės politikos tikslas.

Nedarbas yra gana dinamiškas, nuolat besikeičiantis reiškinys. Nedarbo priežasčių gali būti įvairių, jos gali būti specifinės, kurios priklauso būtent tai ir tik tai šaliai, arba bendrosios, kurios priklauso jau visoms pasaulio šalims. Svarbiomis nedarbo priežastimis yra pripažįstama tikroji karo tarnyba, mokymasis mokymo įstaigose, pensinis amžius, invalidumas, šeimos nario slauga, moterų nėštumas ir kiti dalykai.

Mokslinėje literatūroje dažniausiai išskiriamos šios nedarbą sąlygojančios priežastys:

vyriausybės politika. Vyriausybė bando reguliuoti infliaciją. Jeigu šalyje būna didelė infliacija, tai ją bandoma sumažinti visuminę paklausą ribojančiomis priemonėmis, kurios gali sukelti gamybos apimties sumažėjimą, o tai „iššaukia“ nedarbo didėjimą.

darbo užmokesčio reguliavimas. Darbo santykių reguliavimai, tokie kaip privaloma minimali alga, darbo bei atostogų laiko reguliavimas, apribojimai sudarant sutartis dėl darbo, profesinių sąjungų privilegijos darbo santykiuose stabdo darbo jėgos mobilumą, trukdo darbdaviui ir darbuotojui priimti abiems pusėms naudingiausią susitarimą. Įstatymais nustatytas ir valstybės garantuojamas minimalus darbo užmokestis užtikrina pajamas, kurios būdingos valstybės piliečiams būtiniausioms prekėms ar paslaugoms įsigyti.

vykdoma mokesčių politika. Mokesčiai, kuriuos moka darbdavys, daro didžiausią įtaką nedarbo lygiui, esantys dideli mokesčiai mažina verslo plėtrą, visuminę pasiūlą, todėl pradeda didėti bedarbių skaičius. Dideli mokesčiai, kuriuos moka pats darbuotojas, skatina nelegalų darbą.

gyventojų skaičiaus augimas. Tai besivystančioms šalims būdinga nedarbo priežastis. Šiose šalyse daugėja legalių ir nelegalių emigrantų, kurie ieško pastovaus arba laikino darbo.

smulkaus ir vidutinio verslo būklė. Didelėms įmonėms yra būdinga samdyti santykinai mažiau darbo jėgos nei smulkioms ir vidutinėms įmonėms, todėl jei nepalaikomas smulkus ir vidutinis verslo sektorius, nesudaromos jam palankios sąlygos, bedarbių skaičius gali didėti.

konkurencinė kova. Nedarbo lygis didėja ir dėl stiprėjančios ekonominės globalizacijos. Norėdamos užsitikrinti įmonės konkurencingumą rinkoje, pačios įmonės yra priverstos rinktis ir įsigyti naujas technologijas, kurios pakeičia rankų darbą ir taip sumažėja darbuotojų poreikis įmonėse.

mokslo ir technikos pažanga. Tai viena iš svarbiausių nedarbo priežasčių stipriai išsivysčiusiose valstybėse, nes pažengusiose šalyse gamybą perima naujausios kompiuterinės sistemos, įdiegiamos tokios sistemos, kurioms reikia protingo darbo. Tačiau čia gali dirbti tik stipriai kvalifikuoti žmonės, o jei galimybės persikvalifikuoti nėra, tai tam tikra darbo jėgos dalis tampa bedarbiais.

švietimo sistemos efektyvumas ir lankstumas. Švietimo sistema privalo efektyviai ir skubiai reaguoti į naujus rinkos pokyčius. Jei bus reaguojama neatitinkamai, nebus keliama kvalifikacija ir nebus šalyje rinkos reikalavimus atitinkančios darbo jėgos, tai bedarbiais taps ką tik mokslus baigę piliečiai, kurie turi mažą darbo stažą.

  • Ekonomika Analizės
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2776 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos analizės
  • Microsoft Word 95 KB
  • Nedarbo stabilizavimo priemonės
    10 - 2 balsai (-ų)
Nedarbo stabilizavimo priemonės. (2016 m. Kovo 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/nedarbo-stabilizavimo-priemones.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 00:36