Nedarbystė


Nedarbo tema literatūra. Nedarbyste kategorija yra glaudžiai susijusi su darbo jėgos sąvoka. Išnagrinėti nedarbo politiką.

Ekonomikos referatas. Įvadas. Nedarbystė kaip socialinė ir ekonominė kategorija. Nedarbystės ekonominės ir socialinės pasekmės. Nedarbystės mažinimo būdai ir galimybės. Išvados. Literatūros sąrašas. Šios temos tikslas – atskleisti nedarbo sąvoką, išnagrinėti jo ekonominį ir socialinį aspektus.


Viena svarbiausių šių dienų problemų yra nedarbas. Daugelis žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Todėl nedarbo problema yra ne tik politinių ir ekonominių diskusijų objektas, bet taip pat ir sociologijos bei psichologijos mokslų nagrinėjimo dalykas. Daugelis politikų, įvertindami ekonomikos būklę ar ekonominės politikos efektyvumą, nedarbo lygį vertina kaip vieną ekonomikos sveikatos rodiklių. Ekonomistai tyrinėja nedarbą, norėdami nustatyti jo lygį, priežastis, makroekonominius ir mikroekonominius nedarbo nuostolius, parengti ir tobulinti visuomenės užimtumo politiką. Sociologai nedarbą sieja su žmonių tarpusavio santykiais ir visuomenės santykiais. Psichologai gi nagrinėja nedarbystės sukeliamas pasekmes žmogui, jo vidiniams įsitikinimams.

šios temos tikslas – atskleisti nedarbo sąvoką, išnagrinėti jo ekonominį ir socialinį aspektus. Kadangi dėl nedarbo visuomenė patiria didžiulių mokroekonominių ir makroekonominių nuostolių, svarbu išnagrinėti nedarbo paseknedarbystės (nedarbo) kategorija yra glaudžiai susijusi su darbo jėgos sąvoka. Todėl, kalbant apie nedarbą, būtinas supratimas apie darbo jėgą. Darbo jėga yra darbingo amžiaus (nuo 18 m. ) dirbantys ar aktyviai ieškantys darbo šalies žmonės. Vadinasi, nenorintys dirbti ir darbo neieškantys negali būti priskiriami prie bedarbių. [1, p. 29] darbo jėga taip pat nelaikomi ir kareiviai, studentai, ligoniai, asmenys, esantys specialiose pataisos įstaigose, pensininkai, taip pat namų šeimininkės.

Taigi bedarbiai – tai žmonės, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, registruodamiesi įsidarbinimo įstaigose kaip norintys ir galintys dirbti. [1, p. 29] aplamai bedarbiai yr gyventojai: a) moksleiviai ir studentai, lankantys.

A) dirbantys už atlyginimą a) neturintys darbo, b) laikinai nedirbantys dėl b) ieškantys darbo b) asmenys, gaunantys senatvės, lengvatines .

Ligos, atostogų; dirbantys (besikreipiantys į besimokantys, streikuojantys tiesiog į darbdavius c) namų šeimininkės ir asmenys, prižiūrintys.

Ir kt. ; ir kt. ); d) netekę vilties rasti darbą ir jo nebeiškantys.

E) kiti asmenys, kurie nenori dirbti.

Ekonominėje literatūroje šiam reiškiniui (kaip žmonės neturi darbo, bet aktyviai jo ieško) apibūdinti vartojama labiau apibendrinta sąvoka – nedarbas. Nedarbas rodo vieno iš svarbiausių gamybos veiksnių – darbo (darbo jėgos) – panaudojimo laipsnį.

Nedarbystė. (2011 m. Birželio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/nedarbyste.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 18:45