Neefektyvus pokalbis


Efektyvaus kalbejimo principai. Neefektyvus darbas. Efektyvus ir neefektyvus bendravimas. Efektyvus pokalbis fereratas. Kalbejimo principas taisyklingumas. Neefektyvaus bendravimo bruozai. Minciu kodavimas. Bendravimas yra specifinė žmonių sąveika. Neefektyvus bendravimas aprašymas.

Psichologijos referatas. Neefektyvaus pokalbio požymiai. Turinys. Įvadas. Efektyvaus kalbėjimo sąlygos. Efektyvaus bendravimo bruožai. Bendravimas kaip keitimasis informacija. Du pagrindiniai bendravimo tipai: I. Verbalinis II. Neverbalinis. Kalba kaip komunikacijai skirtų ženklų sistema. Kalbėjimas kaip komunikacijos rūšis. Bendravimo orientacijos. Minčių kodavimas ir dekodavimas kalbėjime. Išvados. Literatūra.


Neefektyvaus pokalbio požymiai pasireiškia bendravime kai kalbai trūksta konkretumo, kai neatsižvelgiama į klausytojo žinių rėmus. Taip pat vienas iš neefektyvaus pokalbio požymių yra nemokėjimas klausytis.

Bendravimas yra specifinė žmonių sąveika veiksmais, mintimis, vaizdiniais ir emocijomis, per kurią jie pažįsta vieni kitus ir pasiekia socialinę vienovę.

Bendravimas jau yra gerokai išlavintas tokiose srityse kaip mokytojavimas, pardavimas ar imimas interviu. Pavyzdžiui, net kai vieni mokytojai nesugeba palaikyti tvarkos, tie, kurie ima interviu gauna daug atmetimų, o pardavėjai parduoda labai mažai. Visiems šiems žmonėms trūksta bendravimo.

Kadangi nebendraujant būtų neįmanomas joks grupinis veikimas, tai bendravimas yra būtina žmogaus kaip socialinės būtybės atsiradimo, egzistavimo ir tobulėjimo sąlyga. Marksistinės filosofijos požiūriu žmogų sukūrė darbas (f. Engelsas). Dirbant prireikė pasikviesti kitus žmones, kooperuotis siekiant bendro tikslo, koordinuoti savo pastangas, stebėti ir pažinti kitų žmonių veiksmus, ketinimus. Darbo veiklos padiktuotas koordinacijos ir kooperacijos būtinumas ilgainiui suformavo sudėtinius bendravimo būdus ir priemones. Pradžioje žmonės, matyt, išmoko vieni kitus suprasti iš mimikos, gestų ir pantomimikos. Palaipsniui susiformavo tobuliausi žmonių priemonė – kalba.

žmonių bendravime yra išskiriami trys glaudžiai tarpusavyje susiję komponentai: 1) komunikacinis, 2) interakcinis, 3) percepcinis.

Komunikacinį bendravimo komponentą sudaro keitimasis įvairiausia informacija (mintimis, emocijomis ir pan. ). Interakcinio komponento esmė yra keitimasis judesiais ir veiksmais. Percepcinį kompbendravimui kaip ir bet kuriai veiklai reikalingi įgūdžkonkretumas. Kalbant užuolankomis pailgėja pokalbio trukmė ir tai sunkina pokalbį. Netiksli ir nelogiška kalba negali būti aiški; jeigu nusikalstama glaustumui , nukenčia ir aiškumas; vaizdingas žodis visada yra konkretus, o kas konkretu, tas ir aišku, paprasta. Todėl manome, jog pagrindiniai efektyvaus kalbėjimo principai yra taisyklingumas, gero stiliaus pirmas reikalavimas – kalbos taisyklingumas. Kur kalba netaisyklinga, ten ji negyva, o kur negyva, ten nesklandi, tad kaip gali būti geras stilius. J. Balčikonis.

Kad kalba būtų aiški, ji turi būti nuosekli, konkreti ir glausta. Nuoseklumas yra reikalavimas teiginių išdėstymui, glaustumas – sintaksinei raiškai, sakinio struktūrai, o konkretumatsižvelgimas į klausytojo žinių rėmus.

Neefektyvus pokalbis. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/neefektyvus-pokalbis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 16:01