Neformaliojo meninio ugdymo reikšmė pradinėje mokykloje


Sociologijos referatas. Įvadas. Neformaliojo ugdymo organizavimo pradinėse teoriniai aspektai. Mokinių neformaliojo ugdymo samprata. Neformaliojo ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose ištakos. Mokinių neformaliojo ugdymo problemos mokslinėje literatūroje. Neformaliojo ugdymo situacijos analizė. Neformaliojo vaikų švietimo tikslas, uždaviniai ir principai. Neformaliojo vaikų švietimo rezultatas. Neformaliojo meninio ugdymo reikšmė pradinėse mokyklose. Išvados. Literatūra.


Terminas „papildomasis ugdymas“ pedagogikoje aiškinamas kaip įvairiapusės asmenybės, kuri gebėtų atsirinkti tikrąsias vertybes, būtų ateities visuomenės kūrėjas, ugdymas. Tai – sudėtinė švietimo sistemos dalis, kurios svarbesni ypatumai yra šie: neprivaloma veikla, skirta įvairaus amžiaus žmonių prigimtinių galių, įvairių gebėjimų bei polinkių meninių, kalbinių, sportinių, mokslinių, techninių ir kitokių) atskleidimui, saviraiškos poreikių, kūrybiškumo plėtojimui, turiningo laisvalaikio praleidimui, socializacijai ir nusikalstamumo prevencijos įgyvendinimui skirtingose ugdymo institucijose. Kituose dokumentuose papildomasis ugdymas suprantamas kaip „permanentinis (nuolatinis, nenutrūkstamas, tolydus), skirtas vaiko socializacijai, kūrybiškumui bei įvairiapusių gebėjimų, laisvalaikio kultūros plėtotei, rekreacijai“ [Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijos nutarimas Nr. 33, 1996-04-25]. Visi papildomojo ugdymo užsiėmimai turi padėti mokiniui 12 maksimaliai išskleisti individualias kūrybos galias ir gebėjimus, patenkindami jo prigimties reikmes, saviraiškos, meilės ir pagarbos, prasmės, kūrybos, tvarkos ir darnos poreikius.

Neformaliojo (papildomojo) ugdymo įtaka ugdytiniui svarbi ir įvairiapusė. Jis turi įtakos asmenybės, jos poreikių ir vertybinių orientacijų formavimuisi. Mokinių įtraukimas į jiems reikšmingą, įdomią veiklą – svarbi laisvalaikio poveikio asmenybės tapsmui sąlyga, nes asmenybę ugdo ta veikla, kurios žmogus imasi labai atsakingai, nori ją tobulinti, jai skiria visas savo pastangas ir jėgas. Neformalusis (papildomasis) ugdymas padeda tenkinti skirtingus mokinių poreikius, o planuojant ir organizuojant papildomojo ugdymo procesą, visų pirma reikia išsiaiškinti, kas mokinius domina, su kuo susijusią mokymosi patirtį jie turėjo. Mokinių poreikių tenkinimo sėkmingumas priklauso nuo: savęs pažinimo, t. y. mokinys turi susivokti, ko jis nori, kokia veikla jį labiausiai domina, ką jis geba; teisingo pasirinkimo, t. y. nors mokinys pats savarankiškai priima galutinį sprendimą, tačiau, kad tas sprendimas ar pasirinkimas būtų teisingas, jis turi išklausyti didesnę gyvenimo patirtį turinčių žmonių (mokytojų, auklėtojų, tėvų) nuomonės ir patarimų; programų pasiūlos, t. y. papildomojo ugdymo organizatoriai turi pasiūlyti kuo įvairesnės, kokybiškesnės ir skirtingus mokinių poreikius tenkinančios veiklos, nes vaikui svarbu tinkamai save išreikšti, atrasti savyje glūdinčių gabumų; mokytojos kvalifikacijos, t. y. mokiniui yra itin svarbus mokytojo autoritetas, todėl pedagogas turi išmanyti ne tik savo dalyką, bet pastebėti ir mokinio gabumus, jam patarti, padėti atrasti terpę, kurioje vaikas galėtų dar labiau atsiskleisti ir save realizuoti.

Lietuvoje neformaliojo ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose ištakas, papildomojo ugdymo sistemą ir raidą istoriniame kontekste išsamiausiai nagrinėjo Kęstutis Pečkus veikale Moksleivių paralelinis ugdymas Lietuvoje 1918−1940 metais: ištakos, turinys, formos (1994). K. Pečkus vartoja paralelinio ugdymo sąvoką, kuri dominavo XX amžiaus pirmoje pusėje. Paralelinis ugdymas, kaip ir šiandieninis neformalusis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose, apima nemažai ugdymo ir auklėjimo formų, veiklos sričių.. Taip pat svarbus buvo ir katalikiškas auklėjimas, kūrėsi religinės mokinių organizacijos. Religinis ugdymas, pasak S. Šalkauskio, „yra pilnutinio ugdymo dalis ir turi didžiulę reikšmę protiniam, doroviniam ir estetiniam ugdymui“ [Pečkus K. Moksleivių paralelinis ugdymas Lietuvoje 1918-1940 metais: ištakos, turinys, formos, p. 37]. Anot K. Pečkaus, tautinio ugdymo aspektai ryškūs šio laikotarpio mokyklose organizuojamose šventėse. Jose akivaizdūs mokyklos ir jos aplinkos perimamumo ir ugdymo tęstinumo momentai, aktuali tautinių švenčių auklėjamosios reikšmės argumentacija [Pečkus K. Moksleivių paralelinis ugdymas Lietuvoje 1918−1940 metais: ištakos, turinys, formos, p. 39]. Tautinės šventės išliko itin svarbios ir prasmingos iki šių dienų, jos išsaugojo tautinių ir patriotinių jausmų ugdomąją ir apskritai auklėjamąją vertę.

  • Sociologija Referatai
  • 2015 m.
  • 17 puslapių (3955 žodžiai)
  • Mokykla
  • Sociologijos referatai
  • Microsoft Word 37 KB
  • Neformaliojo meninio ugdymo reikšmė pradinėje mokykloje
    10 - 4 balsai (-ų)
Neformaliojo meninio ugdymo reikšmė pradinėje mokykloje. (2015 m. Balandžio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/neformaliojo-meninio-ugdymo-reiksme-pradineje-mokykloje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:54