Neįgaliųjų integracija į darbą


Sociologijos referatas. Santrumpų sąrašas. Lentelių sąrašas. Paveikslų sąrašas. Įvadas. Neįgaliųjų integracijos į darbo rinką teoriniai aspektai. Neįgalumo samprata. Požiūrio į neįgaliuosius raida. Kliūtys, trukdančios neįgaliesiems įsidarbinti. Lengvatos integruojantis į darbo rinką. Organizacijos, skatinančios neįgaliųjų integravimąsi į darbo rinką. Neįgaliųjų užimtumo Lietuvoje statistikos analizė. Dirbančių ir nedirbančių neįgaliųjų statistika. Neįgaliųjų profesinis ugdymas. Neįgaliųjų integracijos į darbo rinką tyrimas. Tyrimo ir tyrimo objekto aprašymas. Tyrimo duomenų analizė ir rezultatų įvertinimas. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Darbo objektas. Negalią turinčių žmonių integracija į darbo rinką.

Darbo tikslas. Išanalizuoti neįgaliųjų padėtį bei galimybes integruotis į darbo rinką.

Darbo uždaviniai:

Išsiaiškinti neįgalumo sąvoką ir raidą;

Išanalizuoti kliūtis, trukdančias neįgaliųjų integracijai į darbo rinką;

Išanalizuoti neįgaliesiems taikomas lengvatas bei jiems padedančių organizacijų veiklą;

Išanalizuoti esamą neįgaliųjų padėtį Lietuvos darbo rinkoje;

Nustatyti pagrindines neįgaliųjų nedarbo priežastis bei išanalizuoti vyraujančią nuomonę apie dirbančius neįgaliuosius.

Tyrimo metodai. Siekiant išsiaiškinti neįgalumo raidą, neįgaliųjų nedarbo priežastis, lengvatas, taikomas dirbantiems neįgaliesiems, bei neįgaliesiems padedančių organizacijų veiklą, buvo taikoma mokslinės literatūros analizė. Siekiant išanalizuoti dabartinę neįgaliųjų padėtį Lietuvoje, taikyta statistinių duomenų analizė.

Empiriniam tyrimui atlikti, pasirinktas anketinės apklausos metodas ir kiekybinė duomenų analizė, siekiant išsiaiškinti pagrindines neįgalių asmenų nedarbo priežastis ir visuomenės požiūrį į dirbantį neįgalų asmenį.

Naudota literatūra. Teorinėje darbo dalyje daugiausia naudotasi Lietuvos autorių (J. Ruškaus, I. Baranauskienės, A. Petrausko) moksliniais darbais. Praktiniams vertinimams ir pastebėjimams pagrįsti naudojama straipsniuose ir internete pateikta informacija.

Jei žmogus su negalia yra deramai ir pakankamai ugdomas bei stimuliuojamas veikti atviroje visuomenėje, jis sugeba daugiau nei buvo manyta anksčiau.

D. Žvikaitė (2000), nagrinėdama neįgaliųjų raidą visuomenėje, negalę apibūdina kaip organizmo būklę, atsiradusią dėl ligotumo ar luošumo, kuris neleidžia arba trukdo žmogui dirbti įprastą darbą, pasirūpinti tiek socialiniu, tiek asmeniniu gyvenimu, įgyvendinti savo teises ir pareigas.

Dažniausiai pasitaikanti negalia - fizinė. Daugelis turbūt įsivaizduoja žmogų, sėdintį invalido vežimėlyje, tačiau yra nemažai priežasčių, kurios nėra pastebimos išoriškai, tačiau šių ligų pasekmės yra fizinė negalia. Fizinė negalia skirstoma į judėjimo negalią (kai apribota galimybė judėti, valdyti rankų bei kojų judesius) ir somatinių sutrikimų sukelta negalia (sukelta chroniškų ligų, išoriškai gali būti nematoma).

Sensorinė negalia - jutimo organų sutrikimas, trukdantis priimti informaciją jutimo organais. Klausos negalia yra visiškas negalėjimas arba ribota galimybė priimti garsinę informaciją. Klausa reikalinga norint išmokti kalbėti ir kontroliuoti kalbą, todėl klausos sutrikimas labai dažnai eina kartu su kita sensorine negalia - kalbos sutrikimu. Kurčiasis - tai žmogus, visiškai praradęs klausą, negalintis suprasti kalbos. Asmuo, turintis klausos sutrikimą yra žmogus, kurio galimybės girdėti yra ribotos, tačiau jis gali suprasti kalbą. Regos negalia - tai visiškas ar dalinis negalėjimas priimti regimąją informaciją. Aklumas - tai visiškas negalėjimas matyti.

Kaip matote, nėra vieno tiksliai apibendrinto termino, nusakančio, kas yra negalia.

Iš istorinių šaltinių žinome, jog Senovės Romoje nesveikus naujagimius mesdavo į Tiberio upę, paliegusius vergus tremdavo į Šv. Bartolomėjaus salą – taip išvengdavo didžiulių epidemijų ir ligų. Neįgaliojo gimimas reiškė dievų nepasitenkinimą nusidėjusia bendruomene. Buvo tikima, kad žmogaus nepanašumas į kitus gali užrūstinti dievus ir sugriauti socialinę pusiausvyrą ir ramybę. Buvo manoma, jog gimusių vaikų žudymas nors ir žiaurus bei „nemalonus“ dalykas, dėl didėjančios populiacijos reikalingas ir naudingas visuomenei.

Pasak Platono, „bepročiai neturėtų rodytis miestuose, tačiau kiekvieną jų namuose globos artimieji“. Nors bepročiai ir kėlė siaubą, tačiau jiems buvo jaučiama tam tikra pagarba, nes beprotybė tuo metu buvo glaudžiai susijusi su antgamtiniu pasauliu. Krikščionybės laikotarpiu požiūris į neįgaliuosius pakito. Kiekvienas žmogus – nesvarbu, ar ligonis, invalidas ar vargšas – turi Dievo suteiktą gyvenimą ir vertę. Antikos laikais labiau diskriminuodavo žmones su fizine negalia, o krikščionybės – su protine negalia. Dievas siunčia ligas ir negalias tam, kad išmėgintų mus, kad suteiktų galimybę panaudoti tokias gėrybes kaip meilė ir gailestingumas, pateiktų savo buvimo ženklą. Hebrajai ligos priežastis suvokdavo kaip santarvės praradimą tarp Dievo ir tautos. Liga yra skirta Dievo.

Viduramžiai – niūrus laikotarpis mokslo pažangoje, taip pat išryškėjęs fanatizmas (ypač religinis) buvo neatskiriama Rytų ir Vakarų civilizacijos dalis. Nesveiki vaikai tuojau pat būdavo krikštijami, kad išvengtų pragaro. Žmonės nuolat bijodavo užrūstinti Dievą šiame gyvenime. Viduramžiais negalia pradedama sieti su vargingumu. Negalia, kaip teigia J. Ruškus (2002), yra tai, kas nežemiška, nesocialu, velniška, baugu.

XVIIa. gerėjant gyvenimo sąlygoms Europoje atsirado poreikis teikti kvalifikuotą pagalbą psichiniams ligoniams. Anglijoje šalia didelių miestų buvo įkurti pensionatai, kurie pažanga nepasižymėjo. Tuometiniai „bepročiai“ buvo žiaurių prižiūrėtojų valioje. Žmonės, patekę į tuos pensionatus, išbraukdavo kelis mėnesius ar metus iš savo gyvenimo.

  • Sociologija Referatai
  • 2015 m.
  • 36 puslapiai (6909 žodžiai)
  • Universitetas
  • Sociologijos referatai
  • Microsoft Word 197 KB
  • Neįgaliųjų integracija į darbą
    10 - 5 balsai (-ų)
Neįgaliųjų integracija į darbą. (2015 m. Kovo 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/neigaliuju-integracija-i-darba.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 16:31