Neįgaliųjų integracija į darbo rinką referatas


Sociologijos referatas. Visuomeninės interesas. Darbo objektas. Darbo tikslas. Darbo uždaviniai. Neįgaliųjų integracijos į darbo rinką Lietuvoje ir norvegijoje problemos pristatymas. Profesinė reabilitacija. Socialinę atskirtį. Socialinių išmokų. Neįgaliųjų integracijos į darbo rinką problemos sprendimas Lietuvoje. Trečiojo sektoriaus. Socialinius poreikius. Socialinis verslas. Socialinę problemą. Socialinių įmonių. Tikslinei grupei. Valstybės skiriamos subsidijos. Neįgaliųjų integracijos į darbo rinką problemos sprendimas norvegijoje. Gerąją praktiką. Nacionalines sąskaitas. Socialinės ekonomikos. Socialiniams verslams. Liberali mintis. Socialiai atsakingos. Visuomeninį interesą. Bendruomeninis interesas.


Neįgaliųjų integracija į darbo rinką – viena iš didžiausių ir sunkiausiai sprendžiamų problemų, su kuria susiduria neįgalieji asmenys. Ši problema kyla dėl to, kad visuomenėje formuojasi prieštaringas požiūris į dirbančius neįgaliuosius, taip pat pačių asmenų darbo įgūdžių ir motyvacijos trūkumas daro įtaką problemos mastui. Siekiant integruoti neįgaliuosius į darbo rinką, visame pasaulyje stengiamasi skatinti socialinę partnerystę. Tai darbuotojų ir darbdavių organizacijos, derinančios tarpusavio pozicijas darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais. Bendradarbiaujant tiek verslui, valstybei ir trečiajam sektoriui, socialinės partnerystės dėka kuriamos darbo vietos, kurios vis labiau pritaikomos negalią turintiems asmenims. Taip skatinamas asmenų ekonominis aktyvumas, stengiamasi juos visapusiškai sugrąžinti į visuomenės gyvenimą. Besikeičiantis visuomenės požiūris įrodo, kad neįgaliųjų nedarbingumo problema nėra tik jų problema, tai tampa visuomeninės interesas, kurį išspręsti tampa labai svarbu.

Neįgaliųjų profesinė reabilitacija ir jų įdarbinimas yra gana dilelė problema visame pasaulyje. Su šia problema susiduria visos be išimties valstybės, nes žmonių su įgimta negalia ar įgavusių negalią po nelaimingų atsitikimų yra tiek ekonomiškai ir politiškai stipriose, tiek atsilikusiose, trečiojo pasaulio šalyse. Tai visuotinė problema, kurią reikia spręsti, norint mažinti neįgaliųjų socialinę atskirtį, grąžinti juos į visuomeninį pilnavertį gyvenimą, integruojant į darbo rinką. Taigi, su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria Lietuvos ir Norvegijos valstybė siekdama įdarbinti kuo daugiau neįgaliųjų?

2010 metais Lietuvoje neįgalieji sudarė apie 7% visų gyventojų. Iš jų, darbą turėjo tik30 000 tūkstančių, tai yra tik 10% visų neįgaliųjų. Kaip vieną iš pagrindinių problemų kodėl šie Lietuvos rodikliai yra tokie maži Lietuvos žmonių su negalia prezidentė Rasa Kavaliauskaitė įvardija – visuomenės nuomonę. „Sovietmečiu vyravo gana neigiamas požiūris apie neįgaliuosius. Jiems tebuvo mokamos pašalpos arba pensijos ir apie jokį jų integravimą į visuomenę ar darbo rinką nebūdavo net kalbos <...>“Nors po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo praėjo jau daugiau kaip du dešimtmečiai ir sovietinės nuotaikos jau senai išblėso, kai kurie to meto suformuoti stereotipai išliko. Vienas iš jų – požiūris į neįgaliuosius, jų integravimo į darbo rinką galimybės. Žmonės galvoja, kad neįgaliesiems nėra vietos darbo rinkoje, nes visų pirma laisvas darbo vietas turi užimti sveikieji. Taip yra ir todėl, kad Lietuvoje yra ryški ir sveikų, negalios neturinčių žmonių, bedarbystė. Didžiausia problema yra ta, kad taip galvoja ir darbdaviai rinkdamiesi darbuotojus savo įmonėms, esant tokioms išankstinėms nuostatoms neįgaliesiems labai sunku susirasti norimą darbą. Kita neįgaliųjų įdarbinimo problema – pačių neįgaliųjų motyvacijos trūkumas. Nuo gimimo negalią turintys žmonės yra pripratę gyventi iš pašalpų, kurių dydis nedaug skiriasi nuo minimalios algos dydžio, jie nesitiki, kad radę darbą gaus didesnį nei minimalų atlyginimą, todėl nemato prasmės eiti dirbti, jiems daug patogiau gyventi iš valstybės skiriamų lėšų ir nieko neveikti. Motyvacijos stoka ryški ir po įvairių traumų ar avarijų neįgaliais likusių žmonių tarpe. Jie tampa liūdni, pažeidžiami, praranda gyvenimo džiaugsmą, dažniai suserga depresija. Nenori eiti dirbti ar užsiimti kita naudinga ar įdomia veikla. Neefektyvios profesinės reabilitacijos programos yra dar viena neįgaliųjų nedarbo problema. Programos vykdomos dažnai, joms skiriama daug lėšų iš valstybės ir Europos Sąjungos, bet jos nėra pakankamai veiksmingos, nes nėra ryšio tarp profesinės reabilitacijos ir darbdavių. Žmogus su negalia pabaigia mokymus, įgauna naujų žinių, bet jam tenka grįžti namo, negavus jokių darbo pasiūlymų, nes darbdaviai nėra į tai įtraukti, pakankamai informuojami. Trūksta pačių darbdavių švietimo šioje srityje. Jie nėra pakankamai informuoti apie tai, kad valstybė skatiną ir remia įmones, kurios į darbo rinką priima negalią turinčius asmenis. Valstybė teikia subsidijas steigiant ir išlaikant neįgalaus žmogaus darbo vietą įmonėje, bet ši informacija daugumos darbdavių nepasiekia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis vien šiemet darbą susirado 160 neįgaliųjų. Nors situacija ir gerėja, rodikliai auga, tačiau Lietuvos valstybei išlaikyti neįgaliuosius yra didelė našta. Valstybė šiems žmonėms integruoti į darbo rinką iš savo biudžeto ir struktūrinių fondų 2009 metais skyrė 8 milijonus, 2010 metais – 13 milijonų litų. Taigi, kiekvienais metais skiriama vis daugiau lėšų ir dedama vis daugiau pastangų situacijai gerinti. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 100 įmonių, kuriose ne mažiau kaip 40 procentų darbo vietų išlaikymą finansiškai remia valstybė. Jose dirba apie 2000 neįgaliųjų. Tačiau šių skaičių nepakanka, kad problema išsispręstų, tam reikia visuomenės įsitraukimo, valstybės supratimo ir pačių neįgaliųjų noro įsidarbinti.

  • Sociologija Referatai
  • 2015 m.
  • 14 puslapių (3737 žodžiai)
  • Sociologijos referatai
  • Microsoft Word 123 KB
  • Neįgaliųjų integracija į darbo rinką referatas
    10 - 7 balsai (-ų)
Neįgaliųjų integracija į darbo rinką referatas. (2015 m. Kovo 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/neigaliuju-integracija-i-darbo-rinka-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:42