Neįgaliųjų padėtis XX a. Lietuvoje


Istorijos analizė. Įvadas. Neįgaliųjų specialiojo ugdymo ir globos organizavimas nepriklausomoje Lietuvoje 1918 – 1940 m. Neįgalųjų ugdymo organizavimas 1940-1990 m. Mokinių atrinkimas į specialiąsias mokyklas ir ikimokyklines įstaigos. Specialiojo ugdymo organizavimas atgavus Lietuvos nepriklausomybę(1990-2000). Išvados. Šaltiniai.


Nors jau XIX a. Pradžioje buvo žengti pirmieji žingsniai organizuojant kurčiųjų mokymą, Lietuva XX a. pradžioje dar neturėjo jokių neįgaliesiems skirtų specialiųjų ugdymo įstaigų. Tik Lietuvai išsivadavus iš carinės Rusijos imperijos jungo, 1918m. atkūrus nepriklausomybės ir valstybingumą, nors ir sunkiomis ekoominėmis sąlygomis, susirūpinta neįgaliųjų specialiojo mokymo organizavimu, jų socialines padėties gerinimu. Pirmosios sovietinės, paskui hitlerinės okupacijos metais ir vėl sovietinės okupacijos metais neįgaliųjų ugdymas, jų socialinė adaptacija nuėjo ilgą kelią. Sovietinio specialioji ugdymo pavyzdžiu buvo sukurta Lietuvos specialiųjų mokymo, auklėjimo ir globos įstaigų sistema.

Darbo tikslas – apžvelgti neįgaliųjų socialinę padėtį, pirmiausia vaikų specialiojo ugdymo organizavimo raidą įvairiais XX a. Lietuvos politiniais, ekonominiais laikotarpiais.

Asmenų, turinčių regos sutrikimų, mokymo organizavimas. Po I pasaulinio karo ir pokario metais Lietuvoje buvo daug sutrikusio regėjimo žmonių. Nepriklausomoje Lietuvoje pirmiausiai pradėta rūpintis aklųjų mokymu. 1927 m. Įsteigtas Kauno aklųjų institutas. Be bendrojo lavinimo dalykų, aklieji čia mokėsi verti šepečius, austi, megzti, rišti knygas. Institute mokėsi apie 60 vaikų, paauglių ir jaunuolių. Lenkijos okupuotame Vilniuje neregės gydytojos M. Stszeminskos pastangomis 1928 m. irgi įsteigtas Vilniaus aklųjų institutas (Nemeikša, 1939). Vilniaus ir Kauno aklųjų institutuose daug dėmėsio buvo skiriama mokinių profesiniam rengimui. Buvo mokoma trijų specialybių: pynimo, audimo ir žemės ūkio darbų. Vilniaus instituto vadėjai pasisekė gauti 15 ha žemės ūkį; čia mokiniai buvo mokomi žemės ūkio darbų, įveista vytelių plantacija. Prie Vilniaus aklųjų instituto buvo įsteigtas darželis ikimokyklinio amžiaus silpnaregiams vaikams.

Reikia pasakyti, kad Lietuvos specialiosios (sutrikusio intelekto vaikams) mokyklos, klasės jau savo kūrimosi pradžioje buvo pasukusios gydomosios padagogikos kryptimi.

Šį laikotarpį sąlygiškai skirstome į du periodus. Pirmasis apima pirmuosius sovietinės ir hitlerinės okupacijos metus (1940-1944), antrasis – antrosios sovietinės okupacijos laikotarpis (1944- 1990).

Prasidėjusi nacių okupacija (1941-1944) pasižymėjo naujais karo žiaurumais, nacistiniais įstatymais. Visos specialiosios mokymo ir globos įstaigos hitlerinės okupacijos metais dirbo labai sunkiomis sąlygomis. Ypač pablogėjo vaikų gyvenimas bei darbo sąlygos “Izoliatoriuje”. Čia hitlerininkai barbariškai susidorojo su žymiai protiškai ir fiziskai sutrikusiais vaikais. Šios ir kitų įstaigų darbuotojai daug sumanumo parodė gelbėdami žydų tautybės vaikus,apsaugodami juos nuo fizinio sunaikinimo. Vėliau specialusis mokymas ir gloga nebuvo visiškai nutraukti. Ir pirmiausia todėl, kad šį darbą dirbo neįgaliesiems pasiaukoję žmonės. Nepaisant pokario ir vėlesniais metais buvusių negerovių, deportacijų, asmenybės nuvertinimo Ir paniekinimo, vėliau, kad ir sunkiomis sąlygomis, buvo dedama daug pastangų organizuoti neįgalių vaikų ugdymą ir globą, plėsti šių vaikų mokymo ir globos įstaigų tinkle.

  • Istorija Analizės
  • 2015 m.
  • 10 puslapių (2151 žodis)
  • Kolegija
  • Istorijos analizės
  • Microsoft Word 31 KB
  • Neįgaliųjų padėtis XX a. Lietuvoje
    10 - 6 balsai (-ų)
Neįgaliųjų padėtis XX a. Lietuvoje. (2015 m. Balandžio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/neigaliuju-padetis-xx-a-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:47