Nekilnojamojo daikto vertės nustatymas dviem būdai: taikant masinio vertinimo modelį ir lyginamosios vertės metodu


Geodezijos savarankiškas darbas.

Įvadas. Nekilnojamojo turto samprata. Nekilnojamojo turto vertinimas. Bendra rinkos analizė. Bendra informacija apie vertinamą Nekilnojamąjį objektą. Masinis vertinimo metodas. Nekilnojamojo turto masinio taikymo metodo skaičiavimai. Lyginamosios vertės metodas. Nekilnojamojo turto lyginamojo taikymo metodo skaičiavimai. Išvados. Literatūros šaltiniai.


Šiame darbe nagrinėjami ir lyginami pagrindiniai Lietuvoje taikomi nekilnojamojo turto vertinimo metodai. Plačiau analizuojamas masinio vertinimo bei lyginamojo vertės metodai. Surinkti duomenys, susisteminti ir atlikta analizė bei palyginimai tarp skirtingais metodais įvertintų objektų, nustatyti kainų skirtumai ir juos lemiantys veiksniai.

Tyrimo objektas: nekilnojamojo daikto vertės nustatymas dviem būdai: taikant masinio vertinimo modelį ir lyginamosios vertės metodu

Tikslas: Apibendrinti pasirinktą temą ir pateikti straipsnio pavidalu. Paruošti pranešimą ir pristatyti.

jis yra įrašomas į finansinės apskaitos dokumentus;

Nekilnojamasis daiktas yra trijų kambarių butas, esantis Kauno mieste, K. Baršausko gatvėje. Butas yra priklauso 15.19 verčių žemėlapio zonai.

15.19 zonos pagrindas – Aukštieji Šančiai (žiūrėti zonų aprašymą). Nekilnojamojo turto požiūriu, šioje zonoje patrauklus yra gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas. Didžioji dalis daugiabučių namų yra statyti aštuntajame dešimtmetyje. Zonoje yra laisvalaikio ir pramogų centras Molas. Dominuoja mažaaukštis sodybinis užstatymas. Nekilnojamojo turto pasiūla nedidelė. Teritorija yra netoli nuo miesto centro, neblogas susisiekimas su kitais miesto rajonais, išvystyta infrastruktūra. Kainos 15.19 zonoje yra didesnės nei 15.20 zonoje ir mažesnės nei yra 15.11 zonoje, todėl ši teritorija išskirta į atskirą verčių zoną.

2002-2003 m. atliktas pirmasis žemės masinis vertinimas, vėliau žemė buvo pervertinama kiekvienais metais. Vertinimo duomenys naudojami sprendimams dėl socialinės paramos teikimo priimti, įvairių tipų valstybinei žemei parduoti, kitoms valstybės reikmėms. Pirmasis Lietuvoje statinių masinis vertinimas atliktas 2005 m. Jo metu nustatytos statinių vidutinės rinkos vertės nuo 2006 m. sausio 1 d. naudojamos nekilnojamajam turtui apmokestinti ir kaip mokestinės vertės galios penkerius metus. Statinių masinio vertinimo rezultatai taip pat naudojami sprendimams dėl socialinės paramos teikimo priimti, kitoms valstybės ekonominėms reikmėms ir t.t. Nekilnojamojo turto pervertinimas šiuo metodu yra atliekamas kiekvienais metais.

Masinis turto vertinimo metodas aktyviai naudojamas valstybės ekonominėms reikmėms. Turto vertinimą valstybės ekonominėms reikmėms sudaro žemės ir statinių masinio vertinimo sistema, jungianti įvairius – nuo duomenų kaupimo ir apdorojimo iki automatizuotų statistinių – matematinių vertinimo metodų diegimo ir tarpusavio integravimo bei susiejimo procesus. Nekilnojamojo turto masinio vertinimo modelis Valstybės įmonėje Registrų centre pradėtas kurti 2000 m. Kuriant sistemą buvo išanalizuota ir perimta daugelio šalių (Švedijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, JAV ir kt.) patirtis, nuolatos bendradarbiaujama su Linkolno žemės politikos instituto (JAV) ekspertais, Tarptautine turto vertintojų mokesčiams organizacija (IAAO), Tarptautiniu turto mokesčių institutu (IPTI), Tarptautinių vertinimo ir pajamų reitingavimo institutu (IRRV) bei kitomis institucijomis.

Rinkos duomenų patikrinimas. Stengiamasi patikrinti tokius kriterijus kaip: komerciškumas, vienodų apmokėjimo sąlygų, kilnojamo turto nebuvimo bei sandorio laiko vienodumo. Jei nustatomi labai dideli esminiai nukrypimai, toks sandoris neįtraukiamas į modelių sudarymo duomenis.

Modelio specifikacijos nustatymo. Nustatoma pagrindiniai veiksniai bei charakteristikos, lemiančios ar turinčios įtaką nekilnojamojo turto kainai. Tuomet galima sudaryti vertinimo modelius.

Modelių patikra. Nustatomas modelio patikimumas naudojant tradicinius rodiklius: aritmetinis vidurkį, medianą, dispersiją, vidutinį kvadratinį nuokrypį, standartinį nuokrypį, koreliacijos koeficientą, determinacijos koeficientą.

Pagal objekto naudojimo paskirtį, užfiksuotą nekilnojamojo turto registro pažymoje, nustatoma paskirties grupė;

Buto patalpų, esančių Kauno m. sav. Kauno m. K. Baršausko gatvėje pastatytų 1973 metais, 55 kv.m bendro ploto, vidutinė rinkos vertė yra 26 000 Eur (dvidešimt šeši trūkstančiai eurų)

vertinamo objekto rinkos vertės arba jos diapazono nustatymas.

6.1 Nekilnojamojo turto lyginamojo taikymo metodo skaičiavimai

Mažiausiai pataisų turi antras objektas, todėl vertintojas gali nuspręsti, kad vertinamojo objekto vertė bus apie 870 Eur/m2 arba 54x870=46980 Eur..

  • Geodezija Savarankiški darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 25 puslapiai (4078 žodžiai)
  • Geodezijos savarankiški darbai
  • Microsoft Word 4449 KB
  • Nekilnojamojo daikto vertės nustatymas dviem būdai: taikant masinio vertinimo modelį ir lyginamosios vertės metodu
    10 - 8 balsai (-ų)
Nekilnojamojo daikto vertės nustatymas dviem būdai: taikant masinio vertinimo modelį ir lyginamosios vertės metodu. (2016 m. Gegužės 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/nekilnojamojo-daikto-vertes-nustatymas-dviem-budai-taikant-masinio-vertinimo-modeli-ir-lyginamosios-vertes-metodu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:20