Nemunėlio upės ekologinės būklės ir taršos šaltinių analizė


Aplinkos bakalauro darbas. Įvadas. Europos Sąjungos vandens apsaugos politika ir jos įgyvendinimas Lietuvoje. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas. Upių Valstybinis monitoringas. Nuotekų tvarkymo reglamentas. Teršiančios medžiagos, jų atsiradimo šaltiniai. Nemunėlio upės vandens būklė. Bendrieji duomenys apie Nemunėlio upę ir jos baseiną. Taršos šaltinių apžvalga. Rokiškio NVĮ įtaka Laukupės upei. AB „Rokiškio sūris“ išleidžiamų nuotekų apžvalga. Tiriamų komponentų nustatymo metodikos. LAND 47-22007. Vandens kokybė. Biocheminio deguonies suvartojimas per n parų (BDSn) nustatymas. LAND 582003. Vandens kokybė. Bendrojo fosforo kiekio nustatymas, oksidavus peroksodisulfatu. LAND 84 – 2006. Vandens kokybė. Azoto nustatymas Kjeldalio medodu. Mineralizavimo selenu metodas. LAND 46 – 2007. Vandens kokybė. Skendinčių medžiagų nustatymas. Košimas pro stiklo pluošto koštuvą metodas. Nemunėlio upės vandens kokybės analizė. Išvados. Rekomendacijos. Literatūra.


Baigiamojo bakalauro darbo tema – Nemunėlio upės ekologinės būklės ir taršos šaltinių analizė.

Darbo tikslas – ištirti Nemunėlio upės taršą ir jos šaltinius. Darbe aprašyti pagrindiniai taršos šaltiniai įtakojantys Nemunėlio upės vandens kokybę.

Atlikti Laukupės upės vandens tyrimai aukščiau ir žemiau Rokiškio nuotekų valymo įrenginių išleidėjo, kad būtų nustatyta NVĮ įtaka Laukupės upei. Taip pat buvo nustatyta Laukupės upės ekologinė būklė. Išanalizuotas „Rokiškio sūrio“ nuotekų valymo įrenginių efektyvumas. Atlikti Nemunėlio tyrimai ties Rokiškio riba (aukščiau ir žemiau išleidėjo), ties Laukupės upės įtekėjimu į Nemunėlį ir prie Latvijos sienos (ties Rimšiais). Nustatyta Nemunėlio upės būklė.

Vandens mėginiuose buvo tirta: BDS7, skendinčių medžiagų kiekis, bendro fosforo ir bendro azoto koncentracijos.

Tirtuose mėginiuose BDS7 svyravo nuo 1,7 iki 4,5 mg/l. (DLK – 2,3 mg/l.), didžiausia koncentracija buvo užfiksuota prie Latvijos sienos (ties Rimšiais) - DLK viršijo 2 kartus. Bendro fosforo (Pbendr.) DLK (0,1 mg/l.) nuo 1 iki 5 kartų buvo viršyta visose tirtose upės vietose, išskyrus upės ištakas. Bendro azoto (Nbendr.) DLK viršijimas pastebėtas už Rokiškio miesto išleidėjo (DLK viršyta 2 kartus). Ties Raišiais Nbendr. viršijo DLK 1,5 karto (DLK – 2,5 mg/l). Skendinčių medžiagų kiekis nebuvo viršytas niekur. Taip pat nustatyta, kad Nemunėlio upės būklė yra vidutinė, o jos intako - Laukupės upės – bloga.

Taigi, siekiant pagerinti Nemunėlio upės kokybę, siūlau:

•Rokiškio NVĮ stotyje tobulinti biologinio valymo technologijas, kad iki leistinų normų būtų sumažinta fosforo junginių koncentracija;

•tobulinti „Rokiškio sūrio“ nuotekų valymo technologijas, kad nuotekos būtų pakankamai išvalytos nuo azoto junginių (Nbendr.);

•stebėti intako į Nemunėlio upę atnešamus teršalus, kad būtų galima imtis priemonių jų mažinimui;

•vykdyti stebėseną prie Rokiškio miesto išleidėjo, taip reguliuojant taršą Nemunėlio upėje.

Erikas Kolesnikovas. Analysis of ecological state and contamination sources of Nemunėlis river. Environmental and professional protection Bachelor Thesis. Advisor Lect. V. Genienė. Šiauliai University, Faculty of Technologies, Department of Civil Engineering, Šiauliai, 2012.

  • Aplinka Bakalauro darbai
  • 2013 m.
  • 51 puslapis (11520 žodžių)
  • Universitetas
  • Aplinkos bakalauro darbai
  • Microsoft Word 3177 KB
  • Nemunėlio upės ekologinės būklės ir taršos šaltinių analizė
    10 - 3 balsai (-ų)
Nemunėlio upės ekologinės būklės ir taršos šaltinių analizė. (2013 m. Rugsėjo 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/nemunelio-upes-ekologines-bukles-ir-tarsos-saltiniu-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:26