Neokeinsizmas


Ekonomikos referatas. Neokeinsizmas. Pagrindiniai neokeinsizmo atstovai ir metodologijos ypatumai. Neokeinsistų metodologijos ypatumai yra tokie. R. Harodo ir E Domaro ekonominiai augimo modeliai.


XX a. 6-ajame dešimtmetyje, kai rinkos ekonomikos valstybės sparčiai vystėsi, ekonomikos pusiausvyros problema įgijo naują turinį: ekonomikos augimo aspektą. Tuomet 9-ajame dešimtmetyje susiformavo daug sudėtingesnis ir modernesnis keinsizmo teorijos modelis, išsaugojęs pagrindinę mintį, bet įtraukęs naujų elementų ir hipotezių, neokeinsizmas. Pagrindinėmis naujovėmis tapo ekonominės dinamikos arba augimo irekonomikos ciklinio vystymosi teorijos, nes Keinso pagrindinis modelis buvo statinis. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo išsivysčiusiose šalyse ekonomika plėtojosi sparčiais tempais, kurie garantavo aukštą užimtumą ir dideles pajamas. Ekonominiuose tyrimuose svarbiausiu dalyku tapo pastovių ir aukštų augimo tempų ilguoju laikotarpiu išlaikymo problema. Labai svarbia problema taip pat tapo ekonomikos plėtros procesų tinkamas reguliavimas, kontroliavimas ir valdymas. Visa tai ir nulėmė keinsizmo evoliuciją, todėl susiformavo neokeinsizmo teorijų banga, kuri atsispindėjo žymiausių neokeinsizmo atstovų amerikiečių ekonomisto Eusėjaus Deivido Domaro (Domar Evsey David, 1914-1997), Rojaus Forbso Harodo (Harrod Roy Forbs, 1890-1978),Roberto Mertono Solou (Robert Merton Solow, g. 1924), Alvino Hanseno (Hansen Alvin Harvey, 1887-1975) ir kitų darbuose.

Neokeinsizmas. (2014 m. Lapkričio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/neokeinsizmas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:42