Neoliberalizmas ir neoliberalizmo mokyklos


Ekonomikos referatas. Įvadas. Neoliberalizmo samprata, ypatumai. Baltiškojo neoliberalizmo ypatumai. Ekonominio liberalizmo evoliucija. Šiuolaikinis ekonominis socialinis liberalizmas ir neoliberalizmas. Neoliberalizmas. Idealių ūkio tipų koncepcija. Socialinio rinkos ūkio koncepcija. Suformuotos visuomenės koncepcija. Išvados. Naudota literatūra. Priedas. Neoliberalizmo kaita.


Vis svarbesnį vaidmenį atliekant valstybiniam monopolistiniam reprodukcijos reguliavimui bei pasidarius labai sudėtingam buržuazijos socialiniam užsakymui, konservatyvieji liberalizmo teoretikai dažnai būna nepopuliarūs. Jų dalis pasisako prieš valstybinį techninės pažangos bei eksporto skatinimą, net prieš menkas nuolaidas darbininkų klasei, prieš karinės pramonės komplekso vystymą, kuriuo suinteresuoti įtakingi monopolistinės buržuazijos sluoksniai.

Ekonominio neoliberalizmo teoretikai, ginantys neoklasikinės (ribinio naudingumo ir gamybos veiksnių) teorijos bei laisvosios verslininkystės teiginius, pripažįsta, kad valstybė padeda kovoti su kapitalizmo ekonominėmis bei socialinėmis negerovėmis. Pavyzdžiui, šveicarų neoliberalizmo atstovas V. Repkė nurodė, kad svarbiausia gerovės sąlyga, vadinamoji rinkos laisvė, nėra gamtos duota, o dėl to ją privalo saugoti ir aktyviai palaikyti valstybė. Neoliberalizmo doktrinos esmę tiksliai nusakė prancūzų teoretikas M. Alė, palyginęs valstybę su eismo reguliuotoju, kuris neverčia važiuoti į vieną ar kitą pusę, bet žiūri, kad būtų laikomasi nustatytų eismo taisyklių, norint išvengti katastrofos.

Pačių jos autorių (A. Miulerio-Armako, V. Riopkės, L. Erhardo) nuomone, tai yra pirmiausia antikomunistinės ideologijos priemonė. Ši ūkio forma apibūdinama kažkokiu trečiuoju visuomenės vystymosi keliu, esančiu tarp kapitalizmo ir socializmo. Laisvasis rinkos ūkis, papildytas valstybiniu reguliavimu, tariamai sudarė sąlygas klasiniams prieštaravimams panaikinti ir socialinei taikai pasiekti derinant privatinę nuosavybę ir konkurenciją su tolygesniu pajamų paskirstymu, plečiant socialines valstybės išlaidas (pensijas, pašalpas) bei tobulinant mokesčių politiką. Tad buržuazinė valstybė turinti kontroliuoti monopolijas, neleisti vieniems per daug turėti, o kitiems - per daug skursti [4. Jakutis A., Petraškevičius V., Stepanovas A, Šečkutė L., Zaicev S. Ekonomikos teorijos pgrindai. Kaunas, 1999, 48p.]. Demagoginis socialinio rinkos ūkio koncepcijos pobūdis akivaizdžiai matomas ir kitose neoliberalizmo teoretikų pažiūrose. L. Erhardas ir kiti kapitalistus vadina darbdaviais, darbininkus - darbo gavėjais. Ir vienus, ir kitus jie apibūdina kaip socialinius partnerius, kurių tikslas bendras - visuotinė gerovė. Socialinio rinkos ūkio koncepcija yra glaudžiai susijusi su liaudinio kapitalizmo teorija. Jau minėtas Liudvigas Erhardas, propagavęs socialinio rinkos ūkio koncepciją, aktyviai skelbė šūkį - nuosavybė visiems. Platieji darbo žmonių sluoksniai, jo nuomone, galį pasiekti gerovę, įsigydami nuosavybę per vadinamąsias liaudies akcijas. 1957 metais L. Erhardas Krikščionių demokratų sąjungos suvažiavime pateikė projektą dėl valstybės nuosavybėje arba kontrolėje esančių įmonių perdavimo privačion nuosavybėn, paverčiant jas akcinėmis bendrovėmis ir išleidžiant akcijų smulkiomis kupiūromis, kad jų galėtų nusipirkti darbininkai, tarnautojai, valstiečiai ir apskritai neturtingi žmonės. L. Erhardo nuomone, tai turėjo reikšti socialinio rinkos ūkio antrosios fazės pradžią, kada tariamai jau nykstančios ribos tarp skirtingų visuomenės klasių, o jų interesai darosi artimesni.

Smulkių akcijų pardavimas darbo žmonėms nepakeičia ir negali pakeisti jų socialinės ir ekonominės padėties. Smulkių akcijų platinimas - tai seniai buržuazijos išmėgintas būdas darbo žmonių santaupoms mobilizuoti, darbininkų prisirišimui prie įmonės skatinti, jų klasiniam aktyvumui silpninti. Faktai paneigia socialinio rinkos ūkio teorijos teiginį apie vykstantį pajamų išsilyginimo procesą, apie pajamų nelygybės mažėjimą. Nuo 1950 iki 1968 metų vieno darbininko ir tarnautojo grynasis darbo užmokestis vidutiniškai padidėjo 3,4 karto, o monopolijų grynasis pelnas - 6,8 karto.

  • Ekonomika Referatai
  • 2014 m.
  • 27 puslapiai (9220 žodžių)
  • Mokykla
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 56 KB
  • Neoliberalizmas ir neoliberalizmo mokyklos
    10 - 3 balsai (-ų)
Neoliberalizmas ir neoliberalizmo mokyklos. (2014 m. Rugsėjo 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/neoliberalizmas-ir-neoliberalizmo-mokyklos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 20:32