Neoromantikai


Neoromantizmas skaidres. Neoromantikai poetai. Neoromantikai,skaidrės. Modernieji neoromantikai lietuvoje. Modernieji neoromantikai. Neoromantikai ka jiems reiskia tevyne. Neoromantizmo ivaizdis. Poetai neoromantizmas. Skaidrės neoromantikai.

Lietuvių referatas. Neoromantikai. Idealistinė orientacija , atgimusi techniškosios civilizacijos ir praktinės galvosenos amžiuje , Lietuvoje įgavo neoromantizmo vardą. Vaižgantas pirmasis pakrikštijo romantikais jaunuosius poetus, kurie avangardinio ,,barbarizmo” aplinkoje išlaikė trapią svajonę , jausmingą ilgesį , harmoningą formą .


Idealistinė orientacija , atgimusi techniškosios civilizacijos ir praktinės galvosenos amžiuje , Lietuvoje įgavo neoromantizmo vardą. Vaižgantas pirmasis pakrikštijo romantikais jaunuosius poetus, kurie avangardinio ,,barbarizmo aplinkoje išlaikė trapią svajonę , jausmingą ilgesį , harmoningą formą. Patys šios idealistinės orientacijos poetai taip pat laikė save romantikais. Kritika taipogi segė jiems romantikų etikėtes. J. Alesandriškis į literatūrą ateina kaip romantikas , ligi kaulų smegenų romantikas. Jei jis būtų gyvenęs senais gerais laikais , prieš kokį šimtą metų, tai būtų rašęs kaip koks heinė, lermantovas, - sakė a. Vaičiulaitis, vienas aktyviausių katalikiško žurnalo ,,židinys kritikų.

Neoromantizmas nedavė savo šalininkams aiškių programinių direktyvų. Nereikalavo grupinės discilinos ir vieningų kolektyvinių veiksmų kaip avangardizmas, o leido šakotis jų individualiems keliams. Jis tik sudarė vertybių skalę, pagal kurią orientavosi mintis, funkcionalo teigimo ir neigimo galią, klostėsi moralinis eilėraščio klimatas.

Atsigręžę idealizmo ir katalikybės linkui, neoromantikai vis dėlto nebeturėjo metafizinės mąstysenos, kuria gyveno simbolizmas.

Neoromantikų eilėraščiuose ,,tėvynės meilė ir ,,tarnavimas tautai buvo suvokiama kaip pati aukščiausia žmogaus gyvenimo prasmė. Šitoks žmogiškos būties pateisinimas maironį vedė į žūtbūtinį konfliktą su viešpataujančia politine sistema, o neoromantikus stūmė į ramaus susitaikimo ir apologetikos padėtį, nes visos tautos ir atskiro žmogaus padėtis atseit nebesikirto su ,,tautine santvarka ir todėl nebeturėjo jokių aukštesnių matavimų. Lyrikos nemaištingumas buvo deklaruotas net kaip principas ,,pjūvis turi tylomis pasakyti, kad jis visa širdimi prijaučia dabartiniam ,,reakciniam mūsų politiniam režimui – lygiai jo principuose, lygiai taktikoje. Šitokiomis sampratomis ir konformistine pozicija neoromantikai iš tikrųjų naudingai pasitarnavo tautininkų diktatūrai, kuri skelbėsi svarbiausia tautos vienybės ir tautos egzistencijos saugotoja.

Neoromantikų lyrikoje žmogaus psichika, užsklęsta tarp dviejų nepajudinamų vertės postulatų, turėjo gana nedidelę svyravimų amplitudę. Katastrofizmo savijauta praplėtė nuotaikų skalę rezignacijos, ironijos, isteriško pranašavimo spalvomis. Bet neišjudino pasirinkto vertybių modelio. Neoromantikai bijojo nužengti nuo tvirto nusibėžtų tiesų amato. Bijojo atsidurti nežinioje, kurią vakarų modernistai skelbė budingiausia šio amžiaus žmogaus situacija.

Neoromantikai. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/neoromantikai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 16:23