Nepilnamečių samprata ir asmenybės ypatumai Lietuvos teisinėje sistemoje


Teisės kursinis darbas. Įvadas. Nepilnamečio samprata ir asmenybės ypatumai. Nepilnamečių teisenos įgyvendinimo skirtumai. Nepilnamečio asmenybės aspektai. Socialiniai ir psichologiniai ypatumai. Asmuo, kuris piknaudžiauja tėvo, motinos teisėmis ir paregomis. Nepilnamečio teisių reguliavimas nacionaliniuose ir tarptautinės teisės aktuose. Sąntrauka. Literatūros sąrašas. Tinklapiai.


Nepilnamečių teisių apsauga šiuolaikinės Lietuvos valstybės raidos etape įgijo ypatingą reikšmę. Nepriklausomos Lietuvos metu daugelis nepilnamečių apsaugos garantijų išnyko Tačiau naujų, atitinkančių šiuolaikinės visuomenės prioritetus, teisių apsaugos mechanizmų, formavimasis vyko gana sunkiai ir ribotai. Sukurti efektyvią, humanišką ir Europos standartus atitinkančią nepilnamečių teisių apsaugos sistemą bei ją įgyvendinti šiuo metu yra viena opiausių mūsų valstybės problemų.

Nepilnamečių kriminalinės justicijos reforma siekė vieno tikslo – sukurti tokią sistemą, kurioje profesionaliai dirbantys įvairių sričių specialistai užtikrintų nepilnamečių, kaip ypatingos teisinės apsaugos reikalaujančių mūsų valstybės piliečių, tinkamą teisių apsaugą ir įgyvendinimą.

2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujiesiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau BPK) ir Lietuvos Respublikos baudžiamajam (toliau BK) kodeksams iš esmės pasikeitė daugelis baudžiamojo proceso institutų, tiksliau būtų galima pasakyti - šie institutai įgijo naujas teisines formas. Be kitų kardinalių pasikeitimų įvesta nauja vientisa ikiteisminio tyrimo stadija, padėsianti išvengti ankstesniame kodekse buvusios – procesinių veiksmų pakartotinumo problemos, kuri leisdavo užvilkinti procesą, darė jį labiau formalizuotą, nei naudingą kuo greitesniam ir išsamesniam bylos aplinkybių ištyrimui. Visi šie pakeitimai įnešė ir tam tikrų nepilnamečių teisinės apsaugos ikiteisminiame tyrime ypatumų, kurie buvo sąlygoti poreikio gerinti padėtį šioje srityje bei derintis prie tarptautinės bendrijos reikalavimų. Šios priežastys ir tai, kad ši problema naujojo BPK taikymo aspektu mažai analizuota, paskatino giliau domėtis nepilnamečių teisių apsaugos problema ikiteisminiame tyrime.

Šio darbo temos aktualumas susijęs su dideliais tempais augančiu nepilnamečių nusikalstamumu, bei vis dažniau akcentuojamu nepilnamečių, kaip nusikalstamos veikos aukų problematika.

Tyrimo objektas – procesiniai santykiai, kylantys atliekant ikiteisminį tyrimą bylose, kuriose nukentėjusiais, liudytojais ar įtariamaisiais nusikalstamų veikų padarymu yra nepilnamečiai.

Tyrimo dalyką iš esmės apibūdina temos pavadinimas – nepilnamečių samprata ir asmenybės ypatumai bei teisių apsauga ikiteisminiame tyrime.

Pagrindinis darbo tikslas – sisteminiu požiūriu ištirti ir įvertinti nepilnamečių teisių apsaugos padėtį.

Teisiškai reglamentuojant nepilnamečio teises ir pareigas bei nepilnamečio, kaip ypatingo teisių apsaugos objekto vietą šioje srityje, vadovaujamasi kiek kitais kriterijais nei pilnametystės sulaukusiems asmenims. Todėl pradedant darbą, svarbu atskleisti nepilnamečio asmenybės ypatumus bei nepilnamečio sampratą Lietuvos teisinėje sistemoje.

Amžius bei socialinis kriterijus yra du lemiantys svertai, kurie apibūdina nepilnamečio sampratą. Žmogaus socialinis brandumas, išsimokslinimas, civilinis bei pilietinis veiksnumas yra lemiami amžiaus. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme teigiama, kad „vaikas yra žmogus neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymas numato kitaip„. Šis įstatymas paremtas tarptautinėmis konvencijomis prie kurių Lietuvos Respublika yra prisijungusi. Pavyzdžiui, 1995-aisiais metais ratifikuotos 1989-ųjų metų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos pirmasis straipsnis pateikia vaiko sampratą, nurodydamas, kad vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau. Tačiau Konvencijoje nėra įtvirtinta visuotinė vaiko sąvoka, o yra paaiškinama tik šiame tarptautiniame teisės akte vartojama vaiko samprata. Tai reiškia, kad kiekviena atskira valstybė savo nacionaliniuose įstatymuose gali skirtingai apibrėžti šią sąvoką, pavyzdžiui, nepilnamečiu laikyti asmenį tik iki 16 metų ar net iki 21 metų amžiaus, nes konvencija nacionalinių įstatymų kompetencijai palieka teisę nustatyti kokiais atvejais asmens pilnametystė gali būti pripažįstama anksčiau. Pabrėžtina, kad, bet kuriuo atveju prie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos prisijungusios valstybės privalo garantuoti visas teises, įtvirtintas šioje Konvencijoje visiems asmenims bent jau iki 18 metų.

Kitame tarptautiniame dokumente - Jungtinių Tautų standartinėse minimaliose nepilnamečių teisenos įgyvendinimo taisyklėse (Pekino taisyklėse) nurodoma, kad šias taisykles valstybės narės taiko taip, kaip yra suderinama su atitinkamomis teisinėmis sistemomis ir sąvokomis, tačiau kartu nurodo ir kokį asmenį šios taisyklės pripažįsta kaip nepilnametį, t.y. vaiką arba jaunuolį, su kuriuo už padarytą teisės pažeidimą atitinkamose teisinėse sistemose gali būti elgiamasi kitaip, negu elgiamasi su suaugusiu pažeidėju. Kaip matome šios taisyklės, kaip ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, palieka galimybę atitinkamai valstybei atsižvelgiant į tos valstybės ekonominę, socialinę, politinę, kultūrinę ir teisinę sistemą nusistatyti, kokio amžiaus asmenims jos galios. Konkretaus amžiaus nenurodymas dar kartą patvirtina nepilnametystės amžiaus ribų skirtumus atskirose valstybėse.

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (4823 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 47 KB
  • Nepilnamečių samprata ir asmenybės ypatumai Lietuvos teisinėje sistemoje
    10 - 9 balsai (-ų)
Nepilnamečių samprata ir asmenybės ypatumai Lietuvos teisinėje sistemoje. (2015 m. Gegužės 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/nepilnameciu-samprata-ir-asmenybes-ypatumai-lietuvos-teisineje-sistemoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 13:58