Nėščiūjų priežiūra


Slaugos konspektas. NĖŠČIŲJŲ PRIEŽIŪRA Nėštumas –. Ankstyvieji nėštumo požymiai. Apytikriai nėštumo požymiai. Tikrieji nėštumo požymiai. Virškinimo sistema. Inkstai ir šlapimo takai. Širdies ir kraujagyslių sistema. Nėščios moters priežiūros tikslas. Pirminės profilaktikos tikslas. Antrinės profilaktikos tikslas –. Per pirmąjį apsilankymą atliekama. Per kiekvieną apslankymą. Serologiniai kraujo tyrimai. Esant indikacijoms. Nėščiųjų higiena ir mityba. Su maistu būtina gauti baltymų , riebalų , angliavandenių , vitaminų , mineralų , maistinių skaidulų. Vaisiaus formavimasis. Smegenys gali būti pažiestos viso nėštumo metu. Vaisiaus būklės tyrimas vaisiaus būklės tyrimai. Ultragarsinė diagnostika. Pirmojo ultragarsinio tyrimo tikslas. Antrojo ultragarsinio tyrimo tikslas. Hormoninė diagnostika. Placentos laktogeninio. Transobdominalinė amniocentezė.


Nėštumas – tai kai po lytinių santykių kiaušinėlis susilieja su spermijumi - abiejų lytinių ląstelių citoplazmos susilieja. Susiliejus kiaušinėlio ir spermos branduoliams, užsibaigia apvaisinimas. Susidaro viena naujo organizmo ląstelė. Prasideda nėštumas.

Prasidėjus nėštumui kinta hormonų koncentracija moters organizme, todėl ji pradeda jausti įvairius požymius, kurie gali suteikti informaciją apie progresuojantį nėštumą.

Nuovargis- padidėjęs hormono progesterono kiekis ir stresas organizme, kol jis pripranta prie nėštumo verčia jaustis pavargusia.

Nežymus kraujavimas – kai kurios moterys pastebi negausų kraujavimą 11 – 12 d. po pastojimo. Kiaušinėliui prisitvirtinant gimdoje, kurioje gausu kraujagyslių gali būti nežymių rusvų išskyrų.

Pykinimas ir vėmimas – prasideda maždaug mėnuo po pastojimo, antrame trimestre jis praeina.

Padidėjęs jautrumas kvapams – gali būti, kad tai sukelia staigiai didėjantis estrogeno kiekis organizme.

Dažnas šlapinimasis - padija perfiltruojamo kraujo kieki.

Dingusios mėnesinės – pastojus nebevyksta įprastas menstruacijos ciklas, kurio metu būna menstruacijos.

Aukšta bazalinė temperatūra – pakilusi 18 dienų iš eilės bazinė temperatūra rodo galimą nėštumą.

Gimdos kaklelio pokyčiai – apie 6 - 8 n. s. gimdos kaklelis iš dalies suminkštėja, dėl gausiau pritekančio kraujo įgauna melsvą atspalvį.

Gimdos susitraukimai – kai kurios moterys jaučia gimdos sukietėjimus.

Vaisiaus bolotavimas – įpusėjus nėštumui, vaisius sąlygiškai yra mažesnis negu vaisiaus vandenų tūris. Todėl, staiga spustelėjus gimdą, vaisius panyra į vaisiaus vandenis ir vėl grįžta į pradinę padėtį.

Apčiuopiamos vaisiaus dalys – antroje nėštumo pusėje per nėščiosios pilvo sieną galima apčiuopti vaisiaus dalis.

Teigiami hormoniniai mėginiai - jau 7-10 n. d. nėščiosios organizme atsiranda daug choriongonodotropino. Jis pasišalina su šlapimu. Biologinės reakcijos kaip tik ir pagrįstos šio hormono poveikiu.

Vaisaus širdies veikla – indektifikuojama akušeriniu stetoskopu, kardiotokografu, ultragarsu. Paprastai vaisiaus širdis susitraukia nuo 110 iki 150 kartų per minutę.

Vaisiaus judesiai – pajaučiami po 20 n.s. jie jaučiami ne tik pačios moters, bet ir uždėjus ranką ant pilvo.

Ultragarsu matomas vaisius – ultragarsu diagnozuojamas 5 savaičių nėštumas. Pirmiausia pastebima tik gemalinė puslytė, 6-7 n. s. gemalinėje puslytėje matyti embriono kontūrai.

  • Slauga Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 6 puslapiai (1981 žodis)
  • Slaugos konspektai
  • Microsoft Word 17 KB
  • Nėščiūjų priežiūra
    10 - 5 balsai (-ų)
Nėščiūjų priežiūra. (2016 m. Sausio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/nesciuju-prieziura.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 16:23