Netiesioginiai mokesčiai ir jų fiskalinė reikšmė


Ekonomikos savarankiškas darbas.

Įvadas. Netiesioginių mokesčių sąvoka bei reglamentavimas. Pridėtinės vertės mokestis. Atsiradimo istorija bei reglamentavimas. PVM sąvoka ir sudedamieji elementai. Apmokestinamieji asmenys. PVM objektas. PVM tarifai. Deklaracijų teikimas ir PVM mokėjimas į biudžetą. Akcizai. Akcizų sąvoka bei atsiradimas Lietuvoje. Akcizų sudedamieji elementai bei apmokestinimas. Mokestinis laikotarpis ir deklaracijos pateikimas. Cukraus mokesčiai. Muitai. 2014–2016 netiesioginių mokesčių surinkimas į biudžetą. Išvados. Literatūra.


Lietuvos valstybė atlieka daug įvairių funkcijų: tobulina švietimą, meną, užtikrina socialinę apsaugą. Paminėtų ir kitų funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių, kurių pagrindinis šaltinis yra mokesčiai. Apskritai valstybės tikslas yra visuotinė jos gyventojų gerovė, kurios siekiama įgyvendinat valstybines funkcijas. Funkcijoms atlikti reikalingas atitinkamas pajamų šaltinis – mokesčiai. JAV Nepriklausomybės deklaracijos ir konstitucijos autorius Bendžamenas Franklinas yra pasakęs ,,Gyvenime yra du neišvengiami dalykai – mirtis ir mokesčiai”. Mokestinės pajamos sudaro didžiąją dalį Lietuvos valstybės biudžeto. Pajamos į valstybės biudžetą patenka iš šalyje sumokamų mokesčių. Mokesčiai yra skirstomi į dvi grupės:

Tiesioginiai mokesčiai ( GPM, pelno, žemės, nekilnojamo turto, paveldėjimo ir kt.)

Išnagrinėti PVM, akcizų, muitų bei cukraus mokesčių svarbą Lietuvos biudžete.

Darbo struktūra – Darbas sudarytas iš įvado, 2 skyrių, išvadų, literatūros sąrašo bei priedų. Pirmo skyriaus pirmame poskyryje pateikiama PVM samprata, struktūra. Antrame poskyryje pateikiamas akcizo mokestis, trečiame cukraus mokestis, ketvirtame muitų mokestis. Antroje dalyje yra nagrinėjami surenkami į biudžetą netiesioginiai mokesčiai, atliekama 2014 – 2016 metų analizė. Projektas baigiamas išvadomis.

Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų sistemą sudaro mokesčių įstatymai ir šių įstatymų pagrindu priimti įstatymų lydimieji teisės aktai. Pagrindinius mokesčių administravimo teisinius principus nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, kuris įtvirtina mokesčius, kurie yra taikomi Lietuvos Respublikoje, kurie nustato mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimo ir jų sumokėjimo tvarką bei mokestinį ginčų nagrinėjimo tvarką.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas apibrėžia, kad mokestis – tai nustatyta piniginė prievolė, kurią sumoka mokesčių mokėtojas įstatyme nustatyta tvarka.

Šaltinis: SUBAČIENĖ, Rasa; BUDRIONYTĖ Ramunė; KAMARAUSKIENĖ, Irma. Apskaitos ir audito pagrindai. Vilnius, 2015. P 164.

Pirmasis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) idėja 1920 metais aprašė Vokiečių verslininkas Wilhelm Von Siemens. Po pirmojo pasaulinio karo šis verslininkas, kuris yra vienas iš kompanijos ,,Siemens“ vadovų, pasiūlė reformuoti Vokietijos mokesčių sistemą, įvedant PVM. Tačiau ši idėja buvo atmesta ir 1954 metais vėl atgimė Prancūzijoje, kai ekonomistas Maurice Laure aprašė šio mokesčio taikymą ir pasiūlė jį įvesti vietoje apyvartos mokesčio.

Lietuvoje pridėtinės vertės mokestis įvestas 1994 metais gegužės 1 dieną. Šis mokestis pakeitė prieš tai buvusį bendrojo akcizo mokestį. 2004 metų gegužės 1 dieną Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą buvo priimtas PVM įstatymo pakeitimas bei papildymas, kuris galutinai perkėlė ES teisės aktų, reglamentuojančių apmokestinimo PVM tvarką.

Pagrindinis dokumentas, kuris reglamentuoja apmokestinimo PVM tvarką ES mastu yra ES direktyva 2006/112/EB. Direktyva nustato pagrindinius PVM praktinio taikymo aspektus ES valstybės narėse, o nacionaliniai PVM įstatymai įteisina šio mokesčio taikymo taisykles atitinkamos šalies teritorijoje.

Dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinamumo – PMV grąžinimo apmokestinamiesiems subjektams.

Šaltinis : Sudaryta darbo autorės, remiantis specifinius dalykus reglamentuojančiomis direktyvomis.

PVM – Tai yra apmokestinimo metodas, šiuo mokesčiu apmokestinama pridėtinė vertė. Šiandien šis vienas iš netiesioginių mokesčių yra paplitęs daugiau kaip 140 pasaulio šalių. Tai didžiausiai taikoma tiekimo ir pardavimų apmokestinamoji forma. Visais laikais Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių šis mokestis yra didžiausią fiskalinę reikšmę turintis mokestis. Pagal surenkamas lėšas PVM užima pirmą vietą valstybės biudžete.

Netiesioginiai mokesčiai ir jų fiskalinė reikšmė. (2018 m. Sausio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/netiesioginiai-mokesciai-ir-ju-fiskaline-reiksme.html Peržiūrėta 2018 m. Sausio 21 d. 01:14