Netradicinė augalininkystė ir gyvulininkystė


Netradicinės žemės ūkio šakos lietuvoje. Netradicines ukio sakos lietuvoje. Netradicinis zemes ukis lietuvoje sakos. Netradicinis zemes ukio sakos. Netradicines zemes ukio sakos. Kaip auginti ir priziureti nutrijas. Netradicines ukio sritys. Nutriju auginimas lietuvoje. Netradiciniai ukiai lietuvoje. Netradicines lietuvos ukio sakos.

Žemės ūkio konspektas. Netradicinės gyvulininkystės ir augalininkystės pažangiosios technologijos. Vaistinių augalų, netradicinių uoginių kultūrų auginimo technologijos. Vaistažolių auginimo perspektyvos. Vaistinių augalinė žaliava. Veiklos medžiaga. Vaistažolių auginimo agrotechnika. Paprastasis kmynas - Carum cavi L. Vaistinė ramunė - Matricaria recutita. Čiobrelis - Thymus. Pipirmėtė - Menta pipireta. Vaistinė medetka - Calendula officinalis. Vaistinė melisa - Melisa officinalis. Paprastoji jonažolė - Hypericum perforatum. Vaistinis valerijonas - Valeriana officinalis. Sodinių šilauogių auginimas. Veislės. Aplinkos sąlygos. Dauginimas. Sodmenų auginimas. Ploto uogynui parinkimas ir paruošimas. Sodinimas. Uogyno priežiūra. Derliaus nuėmimas. Spanguolių auginimas. Spanguolyno įrengimas. Spanguolių dauginimas. Spanguolyno priežiūra. Literatūros sąrašas. Elnių ir šernų auginimo technologijos. Dirbtinis medžiojamųjų gyvūnų veisimas nelaisvėje. Gyvūnų aklimatizacija ir reaklimatizacija. Medžiojamųjų gyvūnų perkėlimas. Gyvūnų laikymas žiemą. Žvėrienos apdorojimas. Pagrindiniai reikalavimai žvėrių mėsai. Nutrijų auginimo technologija. Nutrijų biologinės savybės ir paplitimo sritis. Laikymas. Pašarai ir racionai. Darbai veisiant nutrijas. Literatūros sąrašas.


piktžolių ar jų sėklų priemaišos blogina produktų kokybę (dirvinis kietis, laukinis česnakas, ruginė dirsė, dirvinė raugė). Garstukų sėklos, turinčios gliukozinolatų ir eruko rūgšties.

Žemės ūkio augalų derlius yra atvirkščiai proporcingas piktžolių masei. Kuo daugiau užauga piktžolių masės, tuo mažesnis žemės ūkio augalų derlius. Tai dėsningas, gausiais tyrimais įrodytas gamtos reiškinys. Norint užauginti gausų derlių svarbu, kad pasėlyje dominuotų ne piktžolės, o naudingi augalai. Mažiausia agrotechnikos klaida tuoj pat pasinaudoja piktžolės (Lazauskas, 1990).

Agrotechninėmis priemonėmis ne visada pavyksta visiškai išnaikinti piktžolės. Nors vaistiniuose augalų pasėliuose herbicidai ribojami, bet atsižvelgiant į augalų biologines savybes juos galima vartoti. Ypač patartinas herbicidų naudojimas priešsėlinėje kultūroje.

Pagal veikimo apimtį herbicidai skirstomi į visuotinio (arba ištisinio) ir atrankinio veikimo junginius. Visuotinio (arba ištisinio) veikimo herbicidai naudojami ten, kur nėra kultūrinių augalų, t.y. prieš sėją, nuėmus derlių arba senose ganyklose. Atrankinio (arba selektyvaus) veikimo herbicidai naikina tik tam tikros rūšies augalus.

antžeminiai. Jie patenka į augalų vidų per lapus ir stiebus. Jais dažniausiai purškiama kultūriniams augalams ir piktžolėms sudygus (2,4-D amino druskos, fiuziladas, lontrelas, raundapas ir kt.);

dirviniai. Jie patenka į augalus iš dirvos per šaknis (goltiksas, gezagardas, treflanas, venzaras ir kt.);

Sėkla ir sėja. Vaistinių augalų sėkla iki sėjos laikoma sausoje ir šaltoje patalpoje. Šilčiau laikomas sėklas gali pažeisti kenkėjai, todėl jas kas 3 savaitės reikia persijoti ar ventiliuoti. Jonažolės, sukatžolės, šventagaršvės sėklas pavasario sėjai būtina stratifikuoti, o geltonžiedžio barkūno, smiltyninio perluočio ir kitų ankštinių augalų skarifikuoti. Stratifikavimui sėklos apie mėnesį laikomos sudrėkintos minusinėje temperatūroje (nuo -5 iki -10°C). Geriausia sėklas laikyti po sniegu.

Daugumos vaistinių augalų (jonažolės, čiobrelio, raudonėlio, vaistinės ramunės) sėklos yra labai smulkios, tai sėjant augalus 70 cm tarpueiliais vienam ha apsėti užtenka 1—2 kg/ha 100% ūkinės vertės sėklų. Vaistinės medetkos, sukatžolės, valerijono, geltonžiedžio barkūno, smiltyninio perluočio sėklų norma - 6 kg/ha. Čiobrelio, raudonėlio daigai sodinami pavasarį 45—60 cm tarpueiliais ir 15—20 cm atstumais tarp augalų. Vienam ha apsodinti reikia 120—150 tūkstančių čiobrelio ar raudonėlio daigų arba stiebelių su šaknelėmis. Šakninių augalų daigai sodinami pavasari ar vasaros antroje pusėje 60—70 cm tarpueiliais ir 25—50 cm atstumais tarp augalų. Vienam ha apsodinti reikia 50—76 tūkstančių daigų. Pipirmėtė mūsų sąlygomis sėklų nesubrandina, todėl sodinama pavasarį 60—70 cm tarpueiliais ir 20 cm atstumais eilėse šakniastiebių atžalomis su 1—3 poromis lapelių. Vienam ha reikia 65—70 tūkstančių sodinukų.

Kai kuriuos augalus — vaistinę ramunę, medetką, valerijoną, šventagaršvę - galima sėti ar sodinti ir ant vagų. Čiobrelis, raudonėlis, sukatžolė, jonažolė, geltonžiedis barkūnas, smiltyninis perluotis, pipirmėtė auginami tik lygioje dirvoje, nes vagos trukdytų mechanizuotam jų derliaus nuėmimui. Mažesniuose plotuose vaistiniai augalai sėjami rankinėmis-mechaninėmis, o dideliuose plotuose - užsandarintomis žolių ar linų sėjamosiomis.

Jeigu įprastinių kultūrinių augalų sėjos laikas griežtai ribotas, tai daugumą vaistinių augalų galima sėti rudenį, pavasarį, o kai kuriuos netgi ir vasarą. Sodinti geriausia pavasarį ir antroje vasaros pusėje, bet būtinai j drėgną dirvą. Pavasarį vaistinių augalų daigus be rizikos galima sodinti, kai dirvos temperatūra pakyla iki 10°C, o tai būna maždaug gegužės mėnesį. Vasarą jų

  • Žemės ūkis Konspektai
  • 2014 m.
  • 96 puslapiai (41333 žodžiai)
  • Profesinė mokykla
  • Žemės ūkio konspektai
  • Microsoft Word 808 KB
  • Netradicinė augalininkystė ir gyvulininkystė
    10 - 4 balsai (-ų)
Netradicinė augalininkystė ir gyvulininkystė. (2014 m. Kovo 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/netradicine-augalininkyste-ir-gyvulininkyste.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 06:08