Neurologija ir Ergoterapija


Pazinimo ir negalios modelio taikymas ergoterapijoje. Ergoterapijos modeliai esant pazintiniu funkciju sutrikimams. Kanadietiskas modelis veiklos atlikimo testas. Jutimų vertinimas neurologijoje.

Medicinos konspektas. „ NEUROLOGIJA IR ERGOTERAPIJA “ egzamino klausimai ir atsakymai Vertinimo reikšmė. Pradinis stebėjimas. Pažintinių funkcijų tyrimas laikrodžio piešimo užduotis , trumpas protinės būklės tyrimas. Laikrodžio piešimo užduotis. Jutimų vertinimas. Judėjimo vertinimas. Kanadietiškas veiklos atlikimo modelis , vertinimo remiantis modeliu ypatumai. Sensomotorinių reakcijų vertinimas. Ignoravimo sindromo tyrimas. Piešimo ir kopijavimo užduotys. Vidurio linijos testuose. Apibraukimo testai. Ergoterapijos taikymas esant ignoravimo sindromui , pažeistos kūno dalies stimuliacija. Dėmesio lavinimas. Regos lauko lavinimas. Intervencija , naudojant regos lauko lavinimo techniką. Aplinkos pritaikymas ir kognityvinių funkcijų kompensacija. Kairės pusės galūnių aktyvacijos metodas. Pacientų , turinčių ignoravimo sindromą , kasdienės veiklos mokymas. Apsirengimas , nusirengimas , apsiavimas. Valgymas ir gėrimas. Asmens higiena. Pacientų , po galvos smegenų kraujotakos sutrikimų ergoterapijos ypatumai laikysenos , pusiausvyros ugdymas. Pacientų , po galvos smegenų kraujotakos sutrikimų ergoterapijos ypatumai normalių judesių skatinimas , koordinacijos ugdymas. Normalių judesių skatinimas. Pacientų , patyrusių nugaros smegenų pažeidimą , ergoterapija ūmiuoju laikotarpiu. Pacientų , patyrusių nugaros smegenų pažeidimą , ergoterapija aktyvacijos laikotarpiu. Nugaros smegenų pažeidimo lygiai ir pasiekiamas savarankiškumas. Pirmas – ketvirtas. Penktasis pažeidimo. Šeštasis pažeidimo. Pirmasis lygis. Antrasis lygis. Trečiasis lygis. Ketvirtasis lygis. Penktasis lygis. Šeštasis lygis. Mokymas verstis lovoje ir sėdėti. Mokymas verstis. Pirmasis pažeidimo lygis. Antrasis ir trečiasis pažeidimo lygiai. Ketvirtasis , penktasis , šeštasis pažeidimo lygiai. Mokymas atsisėsti. Pirmasis pažeidimo lygis. Antrasis ir trečiasis pažeidimų lygiai. Trečiasis ir ketvirtasis pažeidimų lygiai.


Paciento tyrimas atliekamas prieš gydymą ir reabilitaciją ir norint įvertinti gydomojo poveikio veiksmingumą. Labai svarbus užsimezgęs ryšys tarp paciento ir ergoterapeuto, kuris garantuoja sėkmę. Tyrimas pradedamas nuo pagrindinių duomenų apie pacientą rinkimo.

Pasirinkti tyrimo būdą ergoterapeutui padeda šios taisyklės:

Atliekant tyrimą būtina paisyti paciento teisių.

Parenkamas toks tyrimo būdas, kuris padeda išaiškinti paciento nuomonę apie jo veiklos galimybes.

Prieš atliekant paciento vertinimą, svarbu jam pasakyti kokiu tikslu bus atliekamas tyrimas ir renkama informacija. Taip pat kad jo nuomonė ape veiklą yra labai svarbi ir kad jo nuostatos bus svarbios pasirenkant gydymo tikslus ir būdus. Toliau atliekant tyrimą renkami objektyvūs duomenys apie pacientą. Būtina surinkti duomenis apie paciento išsilavinimą, gyvenimo patitį, pomėgius. Skiriamos šios ergoterapinio tyrimo kryptys: funkcinis ir negalios tyrimas. Funkcinis tyrimas paremtas veiklos vertinimu. Nustatytas veiklos ribojimas lemia esamą veiklos sugrąžinimo ar kompensacijos poreikį. Kasdienės veiklos vertinimas padeda surinkti informaciją apie paciento savarankiškumą. Veikla vertinama stebint pacientą. Dažnai kasdienės veikoos tyrimą sunkina fizinė paciento būklė ar pažinimo negalia. Paciento veiklos įvertinimas grindžiamas stebėjimu, kurį atlieka ergoterapeutas. Negalios tyrimas – grindžiamas įgūdžių, kurie būtini veiklai, įvertinimu.

Atliekant tyrimą siekiama atskleisti paciento stiprybes ir silpnybes. Keldamas gydymo tikslus, ergoterapeutas remiasi paciento stiprybių vertinimu. Kartu ergoterapeutas siekia sumažinti arba panaikinti paciento silpnybių sukeltus padarinius. Nuosekliai atliktas tyrimas ir jo metu surinkti duomenys ergoterapeutui padeda sudaryti ergoterapijos planą.

Laikrodžio piešimo užduotis. Šis testas naudingas atrenkant sveikus vyresnio amžiaus žmones nuo turinčių pažinimo funkcijos sutrikimų. Taip pat jis galibūti naudojamas įvertinant demencijos sunkumą ir vertinant ar ligoniui reikalingas tolesnis pažinimo funkcijų procesų tyrimas. Testavimas trunka apie 2 min. Testo metu tiriamasis prašomas nupiešti laikrodį, išdėstytas valandas žyminčius skaičius reikiamose vietose. Tiriamajam nupiešus skaičius, prašoma nupiešti rodykles, rodančias, pvz., 10 min po 11 val. testas atspindi galvos smegenų pažinimo funkcijas, kurios yra kaktinėje ir smilkininėje bei momeninėje galvos smegenų skiltyse. Vertinimas (iš viso galima surinkti 4 taškus):

Išdėsto skaičius tiksliose vietose – 1 taškas.

Yra visi 12 tikslių (teisingų) skaičių – 1 taškas.

Rodyklės nupieštos teisingomis padėtimis – 1 taškas.

Trumpas protinės būklės tyrimas. Šis tyrimas yra vienas plačiausiai naudojimų priemonių, pažinimo funkcijoms vertinti. Jis taikomas kiekybiniam pažinimo funkcijų vertinimui. Vertinami: orientavimasis laiko ir vietos atžvilgiu (10 balų), 3 žodžių įsiminimas (3 balai), dėmesys ir skaičiavimas (5 balai), 3 žodžių pakartojimas (3 balai), kalba (8 balai), konstrukciniai regos gebėjimai(1 balas). Testo atlikimo trukmė 10 min. Norint kvalifikuotai jį atlikti, yra reikalingas išankstinis pasirengimas ir mokymas. Vertinimas (iš viso yra 30 balų):

0 – 10 balų sunkus pažinimo funkcijų sutrikimas.

11 – 19 balų vidutinis pažinimo funkcijų sutrikimas.

20 – 24 balų lengvas pažinimo funkcijų sutrikimas.

Jutimų vertinimas yra viena iš neurologinio tyrimo sudėtinių dalių. Vertinami paviršiniai ir gylieji somatiniai jutimai. Tiriami šie trys paviršiniai somatiniai jutimai: lytėjimo, paviršiniai skausmo ir temperatūros. Lytėjimo jutimas gali būti tiriamas medvilninių siūlų kuokštu, kuriuo yra prisiliečiama prie tiriamosios kūno paviršiaus vietos. Paviršinio skausmo jutimas tiriamas atsargiai įduriant segtuku. Paciento prašoma pasakyti, kurioje kūno paviršiaus vietoje ir kuriuo iš dirgiklių (medvilne ar segtuku) buvo priliesta. Temperatūros jutimai tiriami testavimo vamzdeliais su šiltu (40 - 45°C) ir šaltu (kambario temperatūros) vandeniu ar ledo gabalėliu. Prašoma pasakyti, kuris dirgiklis buvo panaudotas arba kokius jutimus tas pats dirgiklis sukelia panaudotas skirtingose vietose.

Prie gilųjų jutimų yra priskiriami propriorecepciniai, vibracijos ir giliojo skausmo ar spaudimo jutimai. Propriorecepcijos arba sąnarių padėties (pozicijos) jutimai yra vertinami atsižvelgiant į tai, kaip pacientas suvokia distalųjų (tolimųjų) sąnarių padėtį ir per tuos sąnarius atliekamus judesius. Dažniausiai yra pasirenkami kojos nykščio ir rankos pirštų mažieji sąnariai. Tiriama tol, kol nustatoma padėtis, kai jutimai yra nesutrikę. Vibracijos jutimai tiriami prie paciento galūnės kaulo iškilimo priglaudus kamertiną, kurio vibracijų dažnis yra žemas (128 arba 256 hercai). Prašoma paciento pasakyti, kada priliesto kamertono vibracija išnyksta. Tada tyrėjas kamertoną perkelia nuo paciento prie savo kūno tokios pačios vietos, norėdamas palyginti paciento ir savo vibracijos jautrumą. Jeigu paciento vibracijos jutimas distaliai (tolyn) yra sutrikęs, ieškoma vietos (lygio), kurioje šis jutimas yra normalus.

  • Medicina Konspektai
  • 2015 m.
  • 12 puslapių (5647 žodžiai)
  • Medicinos konspektai
  • Microsoft Word 63 KB
  • Neurologija ir Ergoterapija
    10 - 7 balsai (-ų)
Neurologija ir Ergoterapija. (2015 m. Kovo 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/neurologija-ir-ergoterapija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 12:43