Nevarėnų miestelio ir apylinkių pokyčiai pastarajame dešimtmetyje


Vadybos analizė. Nevarėnų miestelio ir apylinkių pokyčiai pastarajame dešimtmetyje. Pagrindiniai žodžiai. Tyrimo tikslas. Tyrimo uždaviniai. Tyrimo metodai. Nevarėnų seniūnijos gyventojų struktūros ir ūkinės veiklos pokyčiai. Nevarėnų bendruomenės veikla , skatinant seniūnijos ūkinę ir sociokultūrinę veiklą. Literatūra ir kiti šaltiniai.


Straipsnyje nagrinėjamas Nevarėnų seniunijos (Telšių raj.) pokyčiai pastarajame dešimtmetyje, taip pat atlikta statistinių duomenų ir dokumentų analizė. Empyrinio tyrimo metu (intervių būdu) surinkta informacija apie seniunijos ūkinės veiklos ir gyventojų struktūros pokyčius, domėtasi kokia Nevarėnų bendruomenės veikla galėtų būti skatinant seniūnijos ūkinę ir sociokultūrinę veiklą. Seniūnijos darbuotojų ir gyventojų skirtingų socialinių grupių atstovų apklausos metu surinkta informacija susisteminta, aptarta ir apibendrinti pagrindiniai pokyčiai įvykusieji per dešimtmetį. Išryškintos pagrindinės problemos, įvykai įtakoję šios dienos situaciją Nevarėnų seniūnijoj. Taip pat straipsnyje akcentuojamos miestelio bendruomenės galimybės bei perspektyvos ūkinėje veikloje bei jaunimo verslumui skatinti.

Pagrindiniai žodžiai: žemės ūkis, kaimiškoji savivaldybė, ūkininkavimas, darnios bendruomenės strategija.

Dauguma Lietuvos kaimo jaunimo išvyksta dirbti į užsienį arba keliasi į didmiesčius. 2013 metų žemės ūkio duomenimis ir pasėlių deklaravimo duomenimis, vidutinis paraišką pateikusio asmens amžius – 57 metai, o 2011-aisiais vidutinis ūkininkų amžius buvo apie 60 metų. Kaimo jaunimui pradėti ūkininkauti ar imtis naujos verslo idėjos yra ypač sunku, nes jiems bankai nenoriai išduoda paskolas, kadangi neturi finansinio turto. Be to, ne visi ryžtasi rizikuoti ir imti paskolas, kadangi ilgi įsipareigojimai bankui verčia susimastyti ar pajėgs verslą administruoti pelningai, ar sėkminga bus vykdoma veikla. Jaunas, išsilavinęs žmogus linkęs išanalizuoti savo galimybes, gabumus ir grėsmes ir nedaugelis išdrįsta imtis ūkininkavimo bei kurti kaimiškose vietovėse savo verslą. Taip pat ne visos naujos verslo idėjos tinka plėtoti kaimo vietovėse dėl sumažėjusio gyventojų tankumo ir mažų pajamų. Visa tai liudija apie vieną iš pačių sudėtingiausių socialinių problemų, būdingų kaimiškosioms vietovėms – žmonių išteklių vadybos problemą. Sparčiai nykstantys šių vietovių žmonių ištekliai tampa didžiausia jų ūkio plėtros ir kultūrinės pažangos kliūtimi.

Telšių rajono Nevarėnų miestelyje ir jo apylinkėse sparčiai mažėja jaunimo. Per nagrinėjamą dešimtmetį pasikeitė gyventojų struktūra. Ūkiai žlunga, nes nebėra kam juos perimti dirbti ir plėtoti sekančioms kartoms. Darbingų žmonių seniūnijoj yra, tačiau jie renkasi darbus didesniuose miestuose, ar užsienyje. Išaugo bedarbių skaičius, taip pat atsirado ir daugiau pašalpų gavėjų. Kaimo bendruomenė turi sukaupusi nemažą socialinės kultūrinės veiklos patirtį, tačiau dar nesiryžta imtis verslo projektų ir kurti naujas darbo vietas. Padėti ir padrąsinti kaimo jaunimą įgyvendinti naujas verslo idėjas galėtų ir kitos vevyriausybinės organizacijos. Žymiai aktyviau ir naujoviškiau darbo išteklių vadybos bei jaunimo įtvirtinimo kaimiškosiose vietovėse problemas turėtų spręsti ir Nevarėnų seniunija bei kitos rajono savivaldybės institucijos.

Tyrimo tikslas: atskleisti svarbiausius Nevarėnų miestelio ir apylinkių pokyčius bei Vietos veiklos grupės (VVG) įtaką nagrinėjamajame laikotarpyje bei nustatyti šios kaitos perspektyvas ir pateikti pasiūlymus situacijai gerinti.

  • Vadyba Analizės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 5 puslapiai (2785 žodžiai)
  • Vadybos analizės
  • Microsoft Word 21 KB
  • Nevarėnų miestelio ir apylinkių pokyčiai pastarajame dešimtmetyje
    10 - 5 balsai (-ų)
Nevarėnų miestelio ir apylinkių pokyčiai pastarajame dešimtmetyje. (2015 m. Gegužės 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/nevarenu-miestelio-ir-apylinkiu-pokyciai-pastarajame-desimtmetyje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:13