Neverbalines komunikacijos svarba bendraujant su darbdaviu


Vadybos kursinis darbas. Įvadas. Neverbalinės komunikacijos samprata ir bendravimo funkcijos. Komunikacijos samprata. Bendravimo funkcijos. Bendravimo būdai, elementai bei įgūdžiai. Akių kontaktas. Prisilietimas. Laikas. Gestai. Poza. Intonacija ir garsai. Klausymasis. Išvaizda. Puikus pirmasis įspūdis bendraujant su darbdaviu. Neverbalinio bendravimo klaidos. Išvados. Literatūros sąrašas.


Komunikacija suprantama, kaip procesas, kurio metu žmonės, perduodami simbolinius pranešimus, siekia pasikeisti reikšmėmis. Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis, teigiamų emocijų šaltinis. Kalbant apie bendravimą kasdienybėje, dažniausiai turima galvoje žodinis bendravimas, tačiau kartais net sunku įsivaizduoti kiek daug ir reikšmingos informacijos atskleidžia neverbalinis bendravimas. Neverbalinis bendravimas yra labai svarbus, nes jis suteikia daugiau nei pusę pašnekovo suteikiamos informacijos.

Neverbalinė komunikacija turi didelę reikšmę organizacijos veikloje. Neverbalinė komunikacija leidžia suprasti žmogaus elgesį net jam nepratarus nei vieno žodžio. Kūno ženklai atskleidžia žmogaus būsenas, emocijas ir gali būti nesuvokti sąmonės lygmenyje.

Darbo objektas: neverbalinė komunikacija bendraujant su darbdaviu.

Darbo tikslas: išanalizuoti neverbalinės komunikacijos svarbą bendraujant su darbdaviu.

Darbo uždaviniai:

aptarti neverbalinės komunikacijos sampratą ir funkcijas;

išanalizuoti neverbalinio bendravimo elementus;

išskirti neverbalinės komunikacijos pagrindinius aspektus;

įvertinti neverbalinės komunikacijos reikšmę bendraujant su darbdaviu.

Neverbalinė komunikacija tai komunikacija be žodžių. Tai viena iš svarbiausių komunikacijos rūšių, kurios pagalba dažnai yra perduodama žymiai daugiau informacijos nei verbaline komunikacija. Daugelio mokslininkų teigimu neverbalinė komunikacija atsirado ankščiau nei verbalinė.

Neverbaliniai bendraujame tada, kai nevartojame žodžių, tačiau:

V. Baršauskienė ir B. Janulevičiūtė - Ivaškevičienė neverbalinę komunikaciją apibrėžia, kaip kūno ir elgesio kalbą. Komunikacijos proceso metu be kalbinių ženklų naudojami kiti ženklai – gestai, judesiai, veido išraiška, žvilgsnis, kūno laikysena ir kt., papildantys verbalinę komunikaciją (Baršauskienė V. ir Janulevičiūtė– Ivaškevičienė B., 2005, p.6).

kitų asmenų mokymas pateikiant tikslias užduotis (Baršauskienė V; Janulevičiūtė – Ivaškevičienė B. 2005, p. 6).

Žmonės keičiasi neverbaliniais signalais nuo neatmenamų laikų. Pirmiausia pradėta bendrauti tarpusavyje, būtent neverbaliniu būdu.

Akių mimiką vertinti sunkiausia, nes reikšmė, kurią teikiame akių išraiškai, iš tikrųjų tenka žvilgsniui, jo krypčiai, galvos padėčiai ir t. t. (Nauckūnaitė Z., 1998, p. 166). Akių kontaktas padidėja: kai esame toli nuo pašnekovo, labai domina pašnekovo reakcija, kai pašnekovas patinka, norint padaryti įtaką kitam žmogui ar įtraukti jį į pokalbį, arba kai norisi labiau klausyti nei kalbėti. Ir atvirkščiai, sumažėja akių kontaktas: dėl uždarumo, kalbant apie intymius dalykus, nedomina pašnekovas, turint protinių negalavimų, dėl susivaržymo, nuliūdimo, sielvartaujant ir t.t.

Pats seniausias komunikacijos būdas - prisilietimas. Prisilietimai mums suteikia galimybę jaustis mylimais, saugiais ir t.t. Prisilietimai tai neverbalinės informacijos būdas, kuris yra griežtai reguliuojamas socialinių normų. Dažniausios prisilietimo funkcijos:

pozityvūs jausmai, kai kad palaikymas, pritarimas, simpatija, pasitikėjimas, įvertinimas. nuraminimas ir t.t.;

elgesio ar būsenos kontroliavimas, kaip kad pranešimų „pasislink“, „pasitrauk“, „paskubėk“ perdavimas;

ritualiniai veiksmai, kaip kad pasisveikinimo gestai, apsikabinimas ar pasibučiavimas pasisveikinant ar atsisveikinant;

su darbais susiję prisilietimai, pradedant kažką pranešti ar pakelti, padedant išlipti iš automobilio ar pan.

Žmonių kalbą dažnai lydi rankų judesiai, kurie perteikia jausmų ir emocijų intensyvumą. Kuo stipresni jausmai, tuo labiau gestikuliuojama. apie tai atitinkamai byloja ir veido išraiška. Kiekvienas žmogaus kūno judesys liudija apie jo vidinį gyvenimą., kuriam būdinga įtampos ir atsipalaidavimo kaita, verčianti judėti mūsų raumenis. Plaštakų ir rankų gestai: atvirų plaštakų gestas, delnas pirštais į apačią, rodomojo piršto demonstravimas, rankos paspaudimas, delnų trynimas, sunertos rankos ir t.t. Veido lytėjimo gestai: burnos apsauga, akies trynimas, nosies lytėjimas, ausies trynimas ir kt.Smakro ir skruostų gestai: galvos ramstymas, prie skruosto priglausta plaštaka, nykštys ant smakro, braukymas sau per pasmakrę.Gynybos gestai: rankų ir kojų sunėrimas.Galvos padėtys: tiesiai laikoma galva, ant šono pakreipta galva ir t.

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (3623 žodžiai)
  • Universitetas
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 30 KB
  • Neverbalines komunikacijos svarba bendraujant su darbdaviu
    10 - 2 balsai (-ų)
Neverbalines komunikacijos svarba bendraujant su darbdaviu. (2015 m. Lapkričio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/neverbalines-komunikacijos-svarba-bendraujant-su-darbdaviu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 04:01