Neverbalinis bendravimas (3)


Psichologijos referatas.

Įvadas. Neverbalinio elgesio funkcijos, paralingvistika. Veido išraiška (mimika). Vizualinis kontaktas. Poza. Tarpasmeninė erdvė. Išvados. Literatūros sąrašas.


Turėtų egzistuoti darna ne tik tarp sąmoningo ir nesąmoningo lygio, bet ir tarp vienų ir kitų gestų, tarp mūsų kalbinės ir nekalbinės išraiškos. Neverbalinės bendravimo priemonės yra šios:

Šio rašto darbo tikslas supažindinti ir paaiškinti kas yra neverbalinis bendravimas. Pateikti pavyzdžių su tam tikromis neverbalinio bendravimo priemonėmis.

Autoriaus nuomone, ,,gausios ir patikimos informacijos žmogui teikia garsų artikuliavimas – vokalizavimas“ (Kasiulis 2001: 190). Kalbėtojas veikia klausytoją balsu. Paralingvistinis kodas, kalbos modalumas, tai yra kalbančiojo požiūris į pranešamą dalyką, jo santykis su tikrove padeda sustiprinti, papildyti, koreguoti ar paneigti žodinį pranešimą. Vaikai ir moterys daugiau reaguoja ne į žodžių prasmę, o į tai, kaip jie ištariami: tonas, tembras, ritmas, intonacijos, pauzės dažnai pasako daugiau už frazių turinį. Žodžiai nebūna neutralūs. Pasak autoriaus, ,,vokalinės jų ypatybės gali daug ką pasakyti atidžiam stebėtojui apie kalbančiojo būseną: vokalinės ypatybės perteikia 30-40 procentų informacijos prasmės“ (Kasiulis 2001: 190). Pvz., nerimą išduoda drebantis, veriantis, per aukštas, garsus balsas. Įtampą rodo netikėti balso spazmai, ritmo pasikeitimai, kalbėjimas be pauzių, greičio kitimas, žodžio draskymas, garsų forsavimas, kvatojimasis ne vietoje, padažnėjęs paviršutiniškas kvėpavimas. Pyktis, rūstumas, jaudinimasis, suinteresuotumas, sutikimas, nusivylimas, nuolankumas, abejingumas ir kt. emocijos atpažįstamos iš tono, prasminių kirčių (jie ypač svarbūs!), kalbėjimo tempo, garsų auksčio bei garsumo. Kalbos tempas pagreitėja ar suletėja, palyginti su įprastu tam žmogui tempu. Jausmus rodo kalbos variacijos, nukrypimai nuo temos. Šnekos pagreitėjimas – emocijų intensyvumo rodiklis: susijaudinę agresyvūs žmonės paprastai kalba greitai. Kalbėjimo suletėjimas – nenoras kalbėtis, vidinis pasipriešinimas. Autorius teigia, kad ,,kalbos suletėjimas gali reikšti norą atidėti nemalonų atsakymą, poreikį susikaupti, pagalvoti, prisiminti svarbią informaciją, tiksliau, atsakingiau suformuluoti mintį“ (Kasiulis 2001: 190).

Balsą veikia emocijos: susižavėjimas, entuziazmas, džiaugsmas, pakili nuotaika, pasitenkinimas arba įtūžis, išgąstis, nerimas, nusivylimas ir kt.

Susipažindami su žmogumi, orientuojamės į pirmą įspūdį: patinka – nepatinka. G. Zimell 1920 m. spėjo, kad pirmas įspūdis kuriamas veido išraiška. Ji – pagrindinis emocijų rodiklis, liudijantis apie vidinę būseną, apie išgyvenimus. Ta pati veido išraiška atspindi vienodas žmonių emocines būsenas net ir tuomet, kai jie labai įvairūs, kai priklauso skirtingoms rasėms bei kultūroms. Skirtingose šalyse atlikti tyrimai parodė, jog yra panašių išraiškų, nusakančių svarbiausias žmogaus emocijas: laimę (akys ramios, lūpų kampučiai vos vos pakelti ir truputį patraukti atgal); liūdesį (antakiai suraukti, akys plačiai atmerktos, lūpų kampučiai nuleisti); nuostabą (pakelti antakiai, akys plačiai atmerktos, lūpų kampučiai nuleisti, lūpos pravertos); pasibjaurėjimą (antakiai nuleisti, nosis suraukta, apatinė lūpa atsikišusi ir prispausta prie viršutinės); ir baimę (pakelti ir suraukti virš nosies antakiai, plačiai atmerktos akys, lūpų kampučiai nuleisti ir patraukti atgal, burna gali būti pravira).

  • Psichologija Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Giedrė
  • 12 puslapių (2562 žodžiai)
  • Universitetas
  • Psichologijos referatai
  • Microsoft Word 33 KB
  • Neverbalinis bendravimas (3)
    10 - 1 balsai (-ų)
Neverbalinis bendravimas (3) . (2017 m. Rugsėjo 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/neverbalinis-bendravimas-3.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 21 d. 08:39