Nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų vaidmuo įgyvendinant darnaus vystymosi principus


Ekologijos magistro darbas. Įvadas. Lietuvos darnaus vystymosi aspektų apžvalga. Darnaus vystymosi samprata ir svarba. Darnaus vystymosi vertinimo galimybės ir problemos. Darnaus vystymosi įgyvendinimas Lietuvoje. Lietuvos aplinkosauginių nvo vaidmuo darnaus vystymosi valdyme. Aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų indėlis į darnaus vystymosi valdymą. Organizacijos darnos vertinimo komponentų apžvalga. Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų veiklų charakterizavimas. Nevyriausybinių organizacijų samprata ir jų rūšys. Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų raida ir formos. Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų veiklos objektai. Nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų dalyvavimo aplinkosaugos ir darnaus vystymo valdyme vertinimas. Tyrimo metodologija. Tyrimo rezultatų analizė. Aplinkosauginių NVO teikiamos informacijos internetiniuose puslapiuose analizė. Lietuvos nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo aplinkosaugos ir darnaus vystymo valdyme vertinimas. Išvados. Rekomendacijos ir pasiūlymai. Literatūros sąrašas. Santrauka. Summary. Priedai.


Atsiradus žinioms apie besikeičiančią, o kartais ir grėsmingai blogėjančią aplinkos būklę, pasaulio gyventojai ėmė aktyviau reaguoti ir stengtis suvaldyti kylančias problemas. Aplinkosauginiai tikslai tapo vieni iš aktualiausių, suburiančių piliečius bendrai veiklai ir atsakomybei. Aplinkosauginė veikla suprantama kaip aktyvi piliečių, nevyriausybinių organizacijų veikla, kuria siekiama socialinio, politinio ar fizinio aplinkos pokyčio taip, kad būtų išspręstos aplinkosauginės problemos. Kylant vis daugiau ekonominių problemų, veikiant socialinių grupių interesams, didėjant aplinkosauginiams reikalavimams darnus vystymasis tapo neatsiejamas šiuolaikinės demokratinės visuomenės atributas. Darnus vystymasis yra visais aspektais neatsiejama organizacijų veiklos dalis, todėl atsiranda poreikis ištirti ar visos nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos skirią pakankamą dėmesį darnaus vystymosi principų įgyvendinimui ir kokiais pagrindiniais prioritetais vadovaujasi.

Nevyriausybinis sektorius pastaruoju metu įgyja vis didesnę reikšmę – kuriantis naujoms iniciatyvoms, kuriant ir įgyvendinant aplinkos apsaugos politiką. Atsirado vis daugiau aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų, kurios rengia ir platina informacinę medžiagą aktualiais aplinkosaugos klausimais, leidžia knygas, organizuoja seminarus, konferencijas, parodas, įvairias akcijas, žygius, stovyklas, talkas ir kt. Todėl labai svarbu identifikuoti pastaruoju metu Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų dažniausiai sprendžiamas darnaus vystymosi problemas, kaip šios organizacijos vertina savo veiklos veiksmingumą. Vis didesnę reikšmę pasaulyje įgauna darnaus vystymosi filosofija ir ideologija, todėl siekiama įvertinti kaip aplinkosauginės NVO supranta darnaus vystymosi principus, kokia aplinkosauginė veikla būdinga įvairioms aplinkosauginėms savanoriškoms veikloms Lietuvoje, kokias problemas jos dažniausiai sprendžia, kaip vertina savo veiklos veiksmingumą.

Baigiamojo darbo problema – darnus vystymasis visais aspektais turėtų būti neatsiejama oganizacijų veiklos dalis. Šiame kontekste kyla klausimas, kiek efektyvios yra aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos ir pastangos įgyvendinant darnaus vystymosi prioritetus Lietuvoje.

Šiame darbe siekiama įvertinti kokia aplinkosauginė veikla būdinga įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms Lietuvoje, kokias problemas jos dažniausiai sprendžia, kaip ir kokius darnaus vystymosi principus siekia įgyvendinti. „Aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas sprendžiant darnaus vystymosi problemas Lietuvoje nenagrinėtas. Pabrėžtina, kad visi atlikti tyrimai susiję su aplinkosauginėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, kompleksiškai nagrinėja jų sampratą ir istorines ištakas, veiklos ypatybes, teisinio reglamentavimo aspektus.“ (Lastauskienė, 2009, p. 89) Šioje srityje galime išskirti autorių Z. Venckų (2008), kuris mokomojoje knygoje pateikė nevyriausybinio sektoriaus pagrindinius veiklos aspektus. Taip pat svarbu paminėti A. Telšienę ir N. Kriaučiūnaitę (2008), kurios savo tyrimuose analizuoja nevyriausybinių organizacijų aplinkosauginę veiklą Lietuvoje, šių organizacijų partnerystės tinklus.

Darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų veiklų svarbą aplinkosaugoje darnaus vystymosi kontekste.

išnagrinėti nevyriausybinių organizacijų indelį aplinkosaugoje darnaus vystymosi kontekste;

apžvelgti aplinkosaugos valdymą darnaus vystymosi kontekste;

charakterizuoti Lietuvos aplinkosaugines nevyriausybines organizacijas;

įvertinti Lietuvos nevyriausybinių organizacijų veiklas aplinkosaugos valdyme darnaus vystymosi kontekste.

Tyrimo dalykas. Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų naudojamos priemonės įgyvendinant darnaus vystymosi prioritetus jų veikloje.

Rengiant šį magistro baigiamąjį darbą buvo išsikelta tokia hipotezė:

Lietuvos nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos skiria nepakankamą dėmesį aplinkosaugos valdyme darnaus vystymosi kontekste

Pirmoje darbo dalyje aptariami pagrindiniai Lietuvos darnaus vystymosi strateginiai prioritetai bei principai ir darnaus vystymosi įgyvendinimas Lietuvos aplinkosauginėse nevyriausybinėse organizacijose.

Antrame skyriuje remiantis teorine literatūra, aptariama nevyriausybinių organizacijų charakteristika, samprata, jų veikla aplinkosaugos srityje. Taip pat aprašomos pagrindinės aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje.

Trečioje dalyje bus pateiktas tyrimo objekto, metodo ir instrumetarijaus pagrindimas, bei atlikto tyrimo rezultatai, kurie leis įvertinti nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų veiklos indėlį į darnaus vystymosi koncepcijos plėtrą Lietuvoje.

Po šių dalių, atsižvelgiant į literatūros analizę ir tyrimo rezultatus, yra pateikiamos išvados bei rekomendacijos aplinkosauginėms nevyriausybinėms organizacijoms.

Teoriniai tyrimo metodai – informacinių šaltinių ir mokslinės literatūros analizė bei apibendrinimas, statistinių duomenų, dokumentų analizė.

Empyriniai tyrimo metodai – atlikus nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų apklausą, panaudotas dokumentų (tekstų) analizės metodas, analizuojami nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų įstatai, veiklos ataskaitos, interetinėse svetainėse publikuojama medžiaga.

Antrajame etape tyrimo instrumentu pasirenkama anketinė apklausa, leidžianti išsiaiškinti visuminę padėtį, remiantis objektyviais, tiksliais duomenimis pagal pateiktą klausimyną.

Praėjus 10 metų po Rio konferencijos, 2002 metais Pietų Afrikos Respublikos sostinėje Johanesburge, vėl buvo sukviestas viršūnių susitikimas aplinkos ir vystymosi klausimais. Pagrindinis šio susitikimo tikslas – apžvelgti kas buvo padaryta. Šiame susitikime buvo priimti du svarbūs dokumentai: Johanesburgo įgyvendinimo planas ir Johanesburgo darnaus vystymosi deklaracija. Tam kad nustatyti veiksmai būtų efektyvūs, buvo suformuluoti pagrindiniai darnaus vystymosi tikslai ir apibrėžti konkretūs šių tikslų įgyvendinimo uždaviniai, sudaryta rodiklių sistema pažangai vertinti. Šiame susitikime buvo nustatyti šie "Tūkstantmečio plėtros tikslai“ (2000):

  • Ekologija Magistro darbai
  • 2015 m.
  • 75 puslapiai (20763 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekologijos magistro darbai
  • Microsoft Word 818 KB
  • Nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų vaidmuo įgyvendinant darnaus vystymosi principus
    10 - 2 balsai (-ų)
Nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų vaidmuo įgyvendinant darnaus vystymosi principus. (2015 m. Kovo 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/nevyriausybiniu-aplinkosauginiu-organizaciju-vaidmuo-igyvendinant-darnaus-vystymosi-principus.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 14:54