Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo organizuojant ir teikiant socialines paslaugas vaikams ir socialinės rizikos šeimoms


Pedagogikos kursinis darbas. Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo organizuojant ir teikiant socialines paslaugas vaikams ir socialinės rizikos šeimoms.


Lietuvoje nevyriausybinių organizacijų paramos šeimai ir vaikams srityje veiklos spektras labai įvairus ir platus. Vis tik dar mažai nagrinėta nevyriausybinių organizacijų vaidmuo tiekiant bei organizuojant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimoms bei jose augantiems vaikams. Viena iš plintančių nevyriausybinių organizacijų tipų, tiekiančių socialines paslaugas vaikams iš socialinės rizikos šeimų - tai nuo 1996 metų pradėti steigti dienos centrai vaikams, kurių tikslas padėti šeimai grįžti į visuomenę ir gyventi pilnavertį gyvenimą, kartu užtikrinant tinkamą vaikų priežiūrą ir pozityvią socializaciją. Nors nevyriausybinės organizacijos – vaikų dienos centrai palaipsniui įtraukiamos į socialinių problemų sprendimą, bet jų nėra pakankamai, dažnai dar sunkiai atsikratomi visuomenėje, tarp pačių valdžios institucijų darbuotojų išlikę stereotipai nuo tų laikų, kai Lietuva gyveno sovietmečio okupacijos režime, kai visa atsakomybė problemų sprendime buvo valdžios rankose, o visuomenėje formuota nuomonė, kad valdžios institucijos yra geriausi problemų sprendėjai. Kita vertus, nevyriausybinių organizacijų sektoriaus vaikų dienos centrai yra efektyvi pagalbos priemonė vaikams ir jų šeimos nariams, padedant grįžti į pilnavertišką visuomenę iš socialinės rizikos rato.

Šio darbo tikslas - atskleisti nevyriausybinių organizacijų vaidmenį organizuojant ir teikiant socialines paslaugas vaikams ir socialinės rizikos šeimoms.

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti nevyriausybinių organizacijų sampratą ir jų reikšmę socialinėje sferoje;

2. Išanalizuoti nevyriausybinių organizacijų socialinių paslaugų sektoriaus teisinį reglamentavimą;

3. Išsiaiškinti socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų situaciją Lietuvoje;

Atkūrus Lietuvai Nepriklausomybę, suaktyvėjo įvairių organizacijų steigimosi procesas, tarp jų ir nevyriausybinių organizacijų, kurios yra svarbios valstybės gyvenime. Jos suteikia galimybę žmonėms dalyvauti visuomeninės veikloje, prisideda prie socialinės politikos kūrimo ir teikia socialines paslaugas atskiroms asmenų grupėms, kurioms taip pat priklauso socialinės rizikos šeimos ir jose augantys vaikai. Dėl to šiame skyriuje bus pateikiama bendroji nevyriausybinių organizacijų charakteristika, identifikuojama jų vieta socialinių paslaugų sektoriuje, teisinis reglamentavimas bei aptariami socialinės pagalbos teikimo šeimai ir vaikui bendrieji bruožai, kad būtų geriau suvokiami nevyriausybinių organizacijų ypatumai teikiant socialinę pagalbą socialinės rizikos šeimoms bei vaikams.

Apibrėžti nevyriausybinių organizacijų terminą sunku, nes skirtingi autoriai pateikia skirtingus nevyriausybinių organizacijų termino variantus. Pavyzdžiui, naudojami tokie terminai kaip nevalstybinės organizacijos, visuomeninės organizacijos, asociacijos, trečiasis sektorius, labdaringos, filantropinės ir daugelį kitų. Kaip teigia R. Šimkus (2007) kasdienėje kalboje vartojami visi minėti terminai nedarant skirtumo, nors kiekvienas iš išvardintų terminų akcentuoja, kurį nors nagrinėjamų organizacijų ar jų veiklos aspektą. Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras 2009 metų ataskaitoje (2010) nevyriausybinę organizaciją apibrėžia, kaip ne pelno siekiančią organizaciją - laisva piliečių valia įkurta formali ar neformali organizacija, kuri tarnauja visuomenės ar jos grupių labui, nesiekia pelno ir tiesioginio dalyvavimo valstybės valdyme,

Minėtuose įvairiapusiškose veiklos srityse, nevyriausybinės organizacijos gali atlikti įvairias funkcijas, kurias D. Mingaliova (2007) suskirsto į tam tikras grupes:

3. Visuomeninė organizacija taip pat yra viena iš pagrindinių nevyriausybinių organizacijų rūšių. Visuomeninė organizacija – tai Lietuvos Respublikos piliečių, užsieniečių, kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, savanoriškas susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams, tikslams, kurie nėra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems įstatymams (Žin., 2004 Nr. 25-752);

Kalbant bendrai apie visas nevyriausybinių organizacijų rūšis, reikėtų pažymėti, kad pagrindiniai nevyriausybinių organizacijų bruožai būtų:

1. Nesiekimas pelno. Tai reiškia, tai kad nevyriausybinių organizacijų veikla bei tikslai nukreipti ne į pelno siekimą, bet į kitus tikslus, tokius kaip visuomenės interesų atstovavimas ar socialinių, kultūrinių, ekonominių, švietimo ar kitų poreikių atliepimas. Nevyriausybinės organizacijos nariai, savininkai, rėmėjai bei kiti asmenys negali skirstyti pelno, pelnas turi būti investuojamas į paslaugas ar veiklą, kuri nurodoma įstatuose;

2. Savanoriškumas. Tai reiškia, kad nevyriausybinių organizacijų nariai gali savanoriškai įstoti ir išstoti iš jos, savanoriškai aukojamas turtas bei lėšos;

5. Juridinis asmuo. Tai reiškia, kad nevyriausybinių organizacijų statusas yra juridinis asmuo – organizacinė forma;

Panašūs nevyriausybinių organizacijų bruožai yra išskiriami ir R. Šimkaus (2007) paminėtoje chartijoje dėl Nevyriausybinių organizacijų statuso Europoje projekte, kuriame išskirti trys nevyriausybinių organizacijų kriterijai tokie, kaip savanoriškumas, savivaldumas ir pelno neskirstimas bei jo naudojimas savo tikslams.

  • Pedagogika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 23 puslapiai (6024 žodžiai)
  • Universitetas
  • Pedagogikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 44 KB
  • Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo organizuojant ir teikiant socialines paslaugas vaikams ir socialinės rizikos šeimoms
    10 - 2 balsai (-ų)
Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo organizuojant ir teikiant socialines paslaugas vaikams ir socialinės rizikos šeimoms. (2015 m. Lapkričio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/nevyriausybiniu-organizaciju-vaidmuo-organizuojant-ir-teikiant-socialines-paslaugas-vaikams-ir-socialines-rizikos-seimoms.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 16:22