Nitratai ir jų žala


Aplinkos referatas. Nitratai. Taršos keliamos problemos. Nitratai ir geriamojo vandens kokybė. Methemoglobinemija. Skrandžio vėžys. Geriamojo vandens kokybės reguliavimas. Taršos priežastys. Taršos nitratais rizikos koncepcija. Ariamos žemės bei sodų tvarkymas. Pavyzdys. Tarpiniai augalai. Tarpinių augalų įsėjimas. Mėšlo tvarkymas. Kaip susidaro nitrozaminai?


Iš 2.3 poskyryje pateikto azoto apytakos ciklo žemės ūkio dirvožemiuose matome jo kompleksiškumą. Todėl labai sunku paaiškinti didėjančią taršą nitratais.

Skirtingai nuo taršos pesticidais, kontroliuojant taršą nitratais, neužtenka tik optimizuoti ar sumažinti žemės ūkio chemikalų naudojimą. Žinoma, gausus azotinių trąšų naudojimas sukelia taršą nitratais, tačiau aiškaus, tiesioginio ryšio tarp naudojamų azotinių trąšų kiekio ir nitratų išsiplovimo atvejų nėra.

Nitratų išsiplovimą nulemia daug veiksnių, todėl tai apsunkina taršos nitratais kontrolę.

Pagrindinis veiksnys, lemiantis vandens ekosistemų taršą nitratais, yra žemės ūkio specializacija ir intensifikacija, t.y. tradicinių ūkių mažėjimas (kai augalininkyste ir gyvulininkyste užsiimama tame pačiame ūkyje) bei specializuotų augalininkystės ar gyvulininkystės ūkių daugėjimas. Specializuoti ūkiai sukelia didesnę taršą nitratais, nes:

pakeitus ūkininkavimo metodus, daugiau perteklinio azoto išsiplauna iš agroekosistemų į vandens ekosistemas;

Kaip minėjome anksčiau, nitratų anijonai yra labai tirpūs vandenyje, todėl lengvai juda žemyn dirvožemio profiliu. Tam tikromis sąlygomis nitratai gali būti išplaunami kartu su paviršiniu vandeniu.

Todėl ten, kur šalia žemės ūkio veiklos netoli yra požeminis ar paviršinis vanduo, visada egzistuoja taršos rizika nitratais.

Kitaip sakant, taršos nitratais rizika konkrečioje vietovėje priklauso nuo dirvožemyje esančio didelio nitratų kiekio, vietinių vandens šaltinių artumo bei vyraujančių meteorologinių sąlygų.

Toks nitratų perteklius stebimas ūkiuose, didėjant produkcijos gamybos intensyvumui. Apie tai detaliau kalbėsime 2.5.3 poskyryje;

tam tikros žemės ūkio veiklos, kuri padidina NO3 kiekį dirvožemyje mineralizuojantis organiniam azotui ar esant perdaug trąšų.

Išplaunamo NO3 dalis, susidaranti iš organinio ar trąšų azoto, labai kinta, atsižvelgiant į daugelį veiksnių - ūkininkavimo sistemą bei būdus (pvz., naudojamo azoto kiekio, žemės dirbimo būdo ir kt.). Šie veiksniai detaliau aptariami 2.5.2 poskyryje, bet svarbu pabrėžti, kad nemažai iš ariamų dirvų išplaunamo NO3 susidaro iš organinio azoto, o ne tik iš mineralinių trąšų;

tam tikrų aplinkos veiksnių: aukštos dirvožemio temperatūros, didelio organinių medžiagų kiekio. Visa tai skatina azoto mineralizaciją.

Tai priklauso nuo daugelio aplinkos veiksnių: vietinių meteorologinių sąlygų, topografinių bei dirvožemio sąlygų. Pavyzdžiui, upeliai gali būti ganėtinai užteršti dėl žemės ūkio veiklos, jeigu panaudojus trąšas ar mėšlą gausiai lyja. Šį jautrumą padidina statūs šlaitai, intensyvus lietus bei sunkūs, nelaidūs dirvožemiai. Visi šie veiksniai kartu gali lemti greitą nitratų išsiplovimą kartu su paviršiniais vandenimis.

Paviršinis nuotėkis dažniausiai būna susijęs su lokalia tarša. Tai gali kelti problemų tam tikroje vietovėje tam tikru laiku, tačiau tai nekelia tiek problemų, kaip visuotinė išsklaidyta tarša, kuri vyksta dėl vandens bei nitratų judėjimo žemyn dirvožemio profiliu.

dirvožemio viršutinių sluoksnių ypatumų nitratų išsiplovimui žemyn profiliu žemiau šaknų zonos (t.y. už ribos, kur žemės ūkio augalai panaudoja azotą).

Tai daugiausia lemia dirvožemio struktūra ir neto krituliai (t.y. bendras kritulių kiekis, atėmus paviršinį nuotėkį ir transpiraciją), tačiau įtakos turi ir daugelis kitų veiksnių - nuolydis, kritulių intensyvumas bei jų pasiskirstymas, dirvožemio drėgmės infiltracijos, sausinimo sistemos buvimo bei žemės ūkio augalų vegetacijos stadijos.

Tai priklauso taip pat nuo daugelio veiksnių: vandens baseino dydžio, vyraujančių klimato, hidrologinių, geologinių bei topografinių sąlygų. Pavyzdžiui, požeminiai vandenys jautriausi taršai nitratais, kai:

  • Aplinka Referatai
  • 2014 m.
  • 11 puslapių (3102 žodžiai)
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 28 KB
  • Nitratai ir jų žala
    10 - 2 balsai (-ų)
Nitratai ir jų žala. (2014 m. Spalio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/nitratai-ir-ju-zala.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 11:53