Niveliavimas kursinis darbas


Geodezijos kursinis darbas.

Informacijos šaltinių apžvalga. Geometrinis niveliavimas. žemės paviršiaus plotų niveliavimas. Geometrinio niveliavimo esmė ir būdaiKlaida! Žymelė neapibrėžta. Žemės paviršiaus plotų niveliavimo sąvoka. Ploto niveliavimas kvadratuKlaida! Žymelė neapibrėžta. Pasvirosios aikštelės projektavimas. Aikštelės nužymėjimasKlaida! Žymelė neapibrėžta. Aikštelės niveliavimas ir taškų altitudžių skaičiavimasKlaida! Žymelė neapibrėžta. Topografinio plano sudarymas. Žemės darbų kartograma. Išvados. Informacinių šaltinių sąrašas. PRIEDAIKlaida! Žymelė neapibrėžta.


Horizontalinės nuotraukos tikslas yra nustatyti fizinio žemės paviršiaus taškų padėtį tik horizontalinėje plokštumoje. Horizontalinės nuotraukos planas neduoda žemės paviršiaus pilno vaizdo. Liaudies ūkio praktikos reikalams būtini planai, kuriuose būtų atvaizduoti ne vien tik vietovės daiktų kontūrai (pievos, miškai, upės, keliai, įvairūs pastatai ir kt.) , bet ir tos vietovės reljefas: kalnai, daubos, šlaitai ir kiti nelygumai.

Vietovės reljefo nuotraukai sudaryti reikia išmatuoti būdingųjų žemės paviršiaus taškų aukščius. Nuotrauka, kuri duoda taškų aukščius, vadinama vertikalinė nuotrauka arba niveliavimu. Niveliavimo randama kiekvieno taško trečioji koordinatė – taško aukštis. Darant vertikalinę nuotrauką, tenka turėti reikalą su absoliutiniais bei sąlyginiais taškų aukščiais ir aukščių skirtumais.

Absoliutiniu aukščiu arba altitude vadinamas žemės paviršiaus taško vertikalinis nuotolis nuo jūros paviršiaus. Darant nuotraukas nedideliuose plotuose, kai kuriais atvejais taškų aukščiai gali būti skaičiuojami ne nuo jūros lygio, bet nuo kito laisvai pasirinkto sąlyginio paviršiaus. Tada taškų aukščiai vadinami sąlyginiais aukščiais arba sąlyginėmis altitudėmis.

Vadinasi, niveliavimo arba vertikalinės nuotraukos tikslas yra išmatuoti žemės paviršiaus taškų aukščių skirtumą. Taškų absoliutiniai ar sąlyginiai aukščiai (altitudės) gaunami skaičiavimais.

Taškų aukščių skirtumai atsižvelgiant į tai, kokio reikia tikslumo, randami įvairiais būdais bei instrumentais.

Geometrinis niveliavimas yra vienas iš tiksliausiųjų, jis pagrįstas horizontalaus spindulio trajektavimui į matuokles pastatytas niveliavimo taškuose. Aukščio skirtumai nustatomi keleto milimetrų tikslumu.

Kitas, mažesnio tikslumo, tačiau gamyboje dažnai taikomas niveliavimo būdas yra trigonometrinis niveliavimas. Matuojant trigonometriniu metodu yra matuojamos linijos tarp matuojamojo taško polinkio kampas ir jos horizontalinės projekcijos ilgis.

Barometrinis, arba fizikinis, niveliavimas yra mažiausiai tikslus. Šis niveliavimo būdas pagrįstas fizikos dėsniu – kintant aukščiui, atitinkamai kyla oro slėgis. Barometro tikslumas 1 dm.

Hidrostalinis niveliavimas, jis pagrįstas, skysčio susisiekiančiuose induose savybėmis.šis niveliavimo būdas matuoja aukščio skirtumus su keliolikos mikronų skirtumu.

Aukščių skirtumai geometriniu niveliavimu gaunami vizuojant horizontaliu spinduliu. Tam tikslui instrumento, kurio niveliuojama, žiūronas su gulsčiuku sujungtas taip, kad žiūrono vizavimo ašis būtų lygiagreti su gulsčiuko ašimi. Nustačius gulsčiuko ašį horizontaliai, vizavimo ašis taip pat pasidaro horizontali. Toks instrumentas vadinamas nivelyru. Kitas būtinas nivelyro priedas yra matuoklė (3m. ilgio lenta, padalyta centimetrinėmis padalomis).

Niveliavimas iš vidurio, palyginus su niveliavimu pirmyn, yra geresnis tuo, kad:

nivelyrą nebūtinai reikia statyti niveliuojamojoje linijoje, galima pasirinkti patogesnę vietą šalia linijos;

Dėl šių teigiamų savybių gamyboje dažniausiai ir niveliuojama tik iš vidurio. Niveliavimo pirmyn būdas taikomas tik tais atvejais, kai viduryje tarp matuoklių nivelyro pastatyti negalima (pvz. niveliuojant per plačią upę).

Geometrinis plotų niveliavimas atliekamas įvairiais būdais. Niveliavimo būdo pasirinkimas priklauso nuo ploto didumo, reljefo pobūdžio ir plano paskirties. Dažniau plotai niveliuojami kvadratų arba lygiagrečių linijų būdais.

Kvadratai niveliuojami dvejopai: 1) stojant su nivelyru kiekviename kvadrate ir 2) iš vienos stoties išniveliuojant daugiau kvadratų.

Pirmasis būdas taikomas tada, kai būna dideli kvadratai arba kai vietovė turi didelius polinkius. Antruoju būdu plotai niveliuojami tada, kai kvadratų kraštinės būna trumpos ir vietovėje nėra didelių polinkių.

Baigus niveliuoti, pirmiausia apskaičiuojami ryšio taškų aukščių skirtumai, randamas, patikrinamas ir išdėstomas nesąryšis, o paskui apskaičiuojamos altitudės. Tarpinių taškų altitudėms rasti reikia apskaičiuoti instrumento horizontus.

  • Geodezija Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Karolis
  • 20 puslapių (3336 žodžiai)
  • Kolegija
  • Geodezijos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 60 KB
  • Niveliavimas kursinis darbas
    10 - 2 balsai (-ų)
Niveliavimas kursinis darbas. (2017 m. Vasario 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/niveliavimas-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2017 m. Spalio 23 d. 23:44