Norvegija ir jos ekonominė geografija


Norvegijos ekonominė analizė. Norvegijos geografine padetis. Norvegijos geografija. Norvegijos geografa. Ekonomine geografija referatas. Norvegija geografine padetis. Ekonomine geografija referatai. Norvegija geografija. Eksportas i norvegija.

Ekonomikos referatas. Įvadas. Šalies istorija. Pagrindiniai demografiniai duomenys. Geogrfija. Geografinė padėtis. Klimatas. Augalija ir gyvūnija. Ekonomika. Šalies ūkis. Eksportas. Susisiekimas. Socialinės žinios. Kultūra. Socialinė padėtis. Lietuvos ryšiai su norvegija. Literatūra. Priedai.


Norvegija išvertus į Lietuvių kalbą reiškia kelias į šiaurę . Šis pavadinimas atsirado todėl, kad žmonės metų metais veržėsi į šiaurės gilumą ieškodami naujų žvejybos ir medžioklės plotų.

Dabar dauguma norvegų gyvena prie jūros ir fiordų krantų. Taip yra dar nuo tų laikų, kai jūros keliais atvyko pirmieji gyventojai, tuoj po to, kai prieš - 10 tūkst. Metų nuo čia nuslinko ledydar prieš trisdešimt metų buvo manyta jog norvegija nėra turtinga gamtos išteklių. Tačiau šalyje yra geležies rūdos, nikelio, mangano, molibdeno, kobalto, sidabro, vario, cinko, o pagal titano gavybą viii a. Pabaigos iki xi a. Vidurio skandinavai pirmą kartą ryškiai pasireiškė europos istorijoje. Švedų, danų, norvegų vikingai ruošė keliones į tolimus krantus,kaip rusijos planai siekė nuo viduržemio jūros pasiekti juodosios krantus, taip vikingai planavo užimti teritorijas iki barenco jūros šiaurinės dalies ir dalį teritorijų vakaruose.

žodis vikingai nuo vikcreek reiškia užutekį, nes vikingai bėgdami nuo priešų arba tykodami jų, slėpdavosi užutekiuose ir nedidelėse įlankose. Britanijoje juos vadino - varangians, slavai vikingus tiesiog - rus, anglai - danes, prancūzai nofmen (šiaurės žmonės).

šiais laikais vikingai nėra vertinami, vien kaip žudikai ar plėšikai. Daugiaveidį vikingų paveikslą pateikia archeologų iškasenos bei europiečių ir arabų rašytiniai šaltiniai.

Yra akcentuojami jų sugebėjimai laivų statyboje, amatuose, jie vadinami tyrinėtojais (keliautojais) ir prekybininkais. Šie jūreiviai kolonizavo daug žemių, statė didelius miestus.

Akivaizdu, kad tais laikais visoje europoje vyko kitų šalių okupacijos. Žmonės buvo siunčiami į vergovę arba įbaudžiavinami. Todėl vikingai buvo ne vienintėliai plėšikai. Frankai tuo metu užgrobė saksoniją ir fryzus. Anglai su saksais kariavo del velso. Arabai plėšikavo ispanijoje.

Blogą nuomonę apie vikingus nulėmė tai, kad tik vienuoliai ir kunigai buvo ta raštingoji mažuma tais laikais ir aišku, jie rašytiniuose šaltiniuose paliko blogus atsiliepimus apie bažnyčių ir vienuolynų užpuolimus.

Osbergo laivas buvo iškastas 1904 m. Vestfolde. Šis laivas, kaip ir dar du dabar saugomi osle, vikingų muziejuje buvo naudojami kilmingųjų laidotuvėms, todėl jie ir buvo iškasti iš žemės. Tokios formos laivai simbolizuoja vikingų amžių, jų geriausius technikos pasiekimus.

Laivų kylis labai galingas, išriestas korpusas ir plačios burės leido bet kokiu oru įveikti atvirą jūrą. Nors bortai neaukšti,tačiau laivas galėjo būti sunkiai pakrautas.

  • Ekonomika Referatai
  • 2011 m.
  • 18 puslapių (3582 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 24 KB
  • Norvegija ir jos ekonominė geografija
    8 - 1 balsai (-ų)
Norvegija ir jos ekonominė geografija. (2011 m. Birželio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/norvegija-ir-jos-ekonomine-geografija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 00:14