Norvegijos gamta


Norvegijos augalija. Norvegijos gyvūnija. Norvegijos klimatas. Norvegija klimatas. Darbas siaures norvegijoje. Siaures norvegijos gyvunija. Gyvūnija norvegijoje. Skaidres apie gamta. Siaures norvegijos augalai. Norvegijos tundra.

Geografijos referatas. Krantai. Reljefas. Klimatas. Vidaus vandenys. Dirvožemiai ir augalija. Gyvūnija. Norvegijos karalystė – tai valstybė Š. Europoje, Skandinavijos pusiasalyje, nutįsusi iš šiaurės į pietus 1752 km siaura juosta. Didžiausias jos plotis – 434 km, o mažiausias – tik 6,3 km. Norvegijoje yra labiausiai į šiaurę nutolęs Europos žemyno kyšulys – Niordkiūras.


Norvegijos karalystė – tai valstybė š. Apie 1/3 norvegijos teritorijos yra į šiaurę nuo poliaračio. Vakaruose norvegijos krantus skalauja šiaurės ir norvegijos jūros, o šiaurėje barenco jūra. Rytuose skandinavijos kalnai norvegiją skiria nuo švedijos, o šiaurėje ji ribojasi su suomija ir rusija. Šalies pavadinimas kilo iš žodžių nord vegr (kelias į šiaurę). Norvegija atlanto vandenyne valdo špicbergeno saly krantai aukšti, uolėti, išraižyti fiordų. Fiordai susidarė tektoninių lūžių vietose. Ilgiausias (204 km) norvegijos fiordas – sognefiordas. Kadangi norvegijoje gausu fiordų, tai ji pradėta vadinti fiordų kraštu. Tik oslo ir tr labai kalnuotas kraštas. Beveik 2/3 teritorijos yra 500 m aukščio. Didesnę dalį norvegijos užima skandinavijos kalnai. Jų šlaitai statūs, giliai išraižyti, rytiniai suskaldyti upių slėnių. Pietuose jie aukštesni (galhiopigeno k. 2469 m; glitertino k. 2452 m). Šiaurėje kalnai siauri, suskaldyti, taip pat ten yra žemas (300-500 m) finmarko plokščiakalnis. Žemumų taip pat yra norvegijos pietuose ir kai kur pajūryje, jų plotis vietomis 40-50 km. Kitur dažniausiai vyrau norvegijos klimatas subarktinis, jūrinis ir kontinentinis. Jį švelnina šiltoji norvegijos srovė (š. Atlanto srovės atšaka). Vasaros vėsios, vėjuotos, pajūryje dažni lietūs ir stiprūs vėjai. Aukštikalnėse klimatas labai atšiaurus. Ten ištisus metus išsilaiko sniegas, yra ledynų (~5000 kv. Km), kur norvegija turtinga upėmis. Jos slenkstėtos, beveik visose yra krioklių (aukščiausias – utigardo 610 m). Dauguma upių trumpos, bet siauros ir vandeningos. Jas maitina sniegynai, ledynai ir lietūs. Potvyniai pavasarį ir vasaros pradžioje. Ilgiausios upės: gloma (611 km), logenas (324 km).

Ežerai užima 4,7% norvegijos ploto. Iš viso ežerų skaičius siekia. Šiaip ežerai nedideli. Didžiausi ežerai: m miškai užima 24% norvegijos ploto. Šiaurėje vyrauja tundra ir miškatundrė. Į pietus nuo 70 laips. Š. Pl. Kalnų jauriniuose dirvožemiuose auga spygliuočių (eglių, pušų) miškai, vietomis yra beržynų. Pietuose, kur vyrauja rusvieji miškų dirvožemiai, pasitaiko bukynų ir ąžuolynų.

Norvegijos gamta. (2011 m. Liepos 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/norvegijos-gamta.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:35