Nuosėdinės uolienos skaidrės


Geologijos skaidrės.

Nuosėdinės uolienos. Tikslas. Darbo uždaviniai. Uoliena. Nuosėdinės uolienos. Nuosėdinės uolienos susidarė kai. Nuosėdinės uolienos sudarytos. Pagrindinės nuosėdinių uolienų struktūros. Uolienų tekstūros rūšys. Nuolaužinės ir nuolaužinės – biogeninės. Chemogeninės ir biochemogeninės uolienos. Organinėmis uolienomis arba kaustobiolitais. Nuosėdinių uolienų pavyzdžiai. Gargždas. Gipsas. Klintis. Akmens anglis. Anhidritas. Išvados. Informaciniai šaltiniai.


Apibūdinti uolienų sąvoką. Gebėti suklasifikuoti uolienas pagal kilmę. Gebėti charakterizuoti analizuojamas nuosėdines uolienas. Paaiškinti svarbiausių uolienų panaudojimą. Išskirti pagrindines uolienų radimo vietas.

Uoliena – tai kristalinis, iš dalies kristalinis arba nekristalinis agregatas, susidaręs Žemėje, kituose kosminiuose kūnuose, kosmose, įvairių gamtinių procesų metu.

Šios uolienos susidariusios iš magminių, metamorfinių, nuosėdinių uolienų irimo produktų, ištirpusių mineralų, organizmų liekanų.

Grūdėta– pagal grūdelių didumą skirstoma į stambaus, vidutinio bei smulkaus grūdėtumo. afanitinė– grūdėtos struktūros atmaina, kai uolieną sudaro maži, akimi nematomi grūdeliai.

Tolygi – kai uolieną sudarančios dalelės pasiskirsčiusios tolygiai. dėmėta – kai uolieną sudarantys skirtingi mineralai išsidėstę sankaupomis. juostuota – kai uolieną sudarantys skirtingi mineralai išsidėstę juostomis. korėta – kai uolienoje yra daug įvairaus didumo porų ir tuštumų.

Tai tokios uolienos, kurias sudaro gyvųjų organizmų šarvų, skeleto liekanų bei nuolaužų dalelės.

Susidaro nusėdant cheminiams junginiams iš vandens tirpalo. Tokias uolioenas sudaro: karbonatai, geležies, mangano ir silicio oksidai, sulfatai, chloridai, nitratai, fosfatai.

Vadinamos degiosios uolienos. Jos yra organinės kilmės ir sudėties, susidarę iš augalinių ir planktoninių organizmų liekanų. Pavyzdžiui: Durpės, rudosios ir juodosios (akmens) anglys, degieji skalūnai.

Paveiklėlis paimtas iš interneto. Nuoroda: https://lt.wikipedia.org/wiki/Garg%C5%BEdas.

Gipsas – tai hidratuotas kalcio sulfatas. Paplitęs nuosėdinės kilmės uoliena. Nusėda vandens telkiniuose, esant karštam klimatui. Taip pat gali susidaryti iš anhidrito, kai sureaguoja su vandeniu. PANAUDOJAMAS:Statybose, medicinoje, mene, maisto pramoneje, žemės ūkyje. RANDAMAS: Lietuvoje (Biržų, Pasvalio, Joniškio rajonuose), Ukrainoje.

  • Geologija Skaidrės
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 24 puslapiai (780 žodžių)
  • Geologijos skaidrės
  • MS PowerPoint 3344 KB
  • Nuosėdinės uolienos skaidrės
    10 - 7 balsai (-ų)
Nuosėdinės uolienos skaidrės. (2016 m. Kovo 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/nuosedines-uolienos-skaidres.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 00:09