Nuosėdinės uolienos


Nuosėdinė uoliena. Nuosedine silicine uoliena. Nuosediniu uolienu tipai. Nuosėdinė uolena. Uolienu tipai. Nuosedines uolienos pavyzdziai. Fizinis dulejimas. Nuosedines biogenines uolienos. Silicine uoliena. Dulejimas.

Geologijos referatas. Medžiaga skaidrėms nuosėdinės uolienos. Nuotrupinės uolienos. Kampuotosios. Suapvalintosios. Psefitai. Psamitai. Aleuritai. Pelitai. Chemogeninės. Karbonatinės. Sulfatinės. Halogeninės. Geležingosios. Biogeninės. Chemobiogeninės.


Nuosėdinės uolienos susidaro dėl fizikinių ir mechaninių, cheminių ir biocheminių procesų, vykstančių žemės paviršiuje. Šie procesai vyksta vandens baseinuose ir sausumoje. Dalis nuosėdinių uolienų formuojasi iš magminių, nuosėdinių bei metamorfinių uolienų dūlėjimo produktų žemės paviršiuje. Dūlėjimo produktai gali kauptis vietoje, bet gali būti pernešti vėjo, tekančio vandens ar ledynų į žemesnes vietas arba į vandens telkinius. Kita dalis nuosėdinių uolienų susidaro vandens telkiniuose cheminių ir biocheminių procesų metu nusėdant dugne. Pagal vyraujantį mineralinių ir organogeninių darinių nusėdimo būdąšios uolienos susidaro iš įvairaus dydžio magminių, metamorfinių ir nuosėdinių uolienų nuolaužų, kurias suklosto vėjas, vanduo ar kitos gamtinės jėgos (pvz. , gravitacinės). Nuosėdinės nuotrupinės uolienos klasifikuojamos pagal nuotrupų formą, dydį ir susicementavimą. Nuosėdinės nuotkampuotosios (sin. Aštriabriaunės) – susiklosto netoli jų ardymo vietos, kalnų rajonuose. Suapvalintosios (sin. Apzulintos) – nuotrupų apvalumas rodo, kad jos ilgą laiką buvo transportuojamos nuo ardymo iki sedimentacijos vietos. Nuotrupos gali būti transportuojamos vėjo arba vandens. Šių srautų (pvz. , upių)psefitai (sin. Stambianuotrupinės) – (gr. Psefos – akmenėlis) uoliena sudaryta iš stambių nuolaužų, kurių skersmuo didesnis negu mm. Tokias nuolaužas sudaro rieduliai, gargždas, žvirgždas ir jų kampuoti analogai. Šios uolienos dažniausiai susidaro dėl fizinio uolienų dūlėjimo.

Psamitai (sin. Vidutinės nuotrupos, smėliai) – (gr. Psamos – smėlis) uolienos sudarytos iš dalelių, kurių skersmuo 2–0,063 mm. Tai yra įvairios sudėties smėliai. Jie sudaryti iš atsparių dūlėjimui mineralų: kvarco, žėručio, lauko špato.

Aleuritai (sin. Smulkianuotrupinės) – (gr. Aleuron – miltai) uolienos sudarytos iš dalelių, kurių skersmuo 0,063–0,002 mm. Šias uolienas sudaro dulkingi smėliai.

Pelitai (sin. Moliai) – (gr. Pelos – molis) uolienos, kurių dalelės yra mažesnės kaip 0,002 mm. Šias uolienas sudaro cheminio dūlėjimo produktai – įvairūs molingi mineralai – hidrožėručiai, kaolchemogeninės (sin.

  • Geologija Referatai
  • 2011 m.
  • 3 puslapiai (538 žodžiai)
  • Kolegija
  • Geologijos referatai
  • Microsoft Word 7 KB
  • Nuosėdinės uolienos
    10 - 1 balsai (-ų)
Nuosėdinės uolienos. (2011 m. Sausio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/nuosedines-uolienos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 06:08