Nuotolinių sistemų valdymas internetu


Informatikos diplominis darbas. Įvadas. Tyrimo objekto analizė. Internetinių valdymų technologijų analizė. Esamos programinės ir techninės įrangos analizė. Įterptinių sistemų projektavimo metodai. Nuotolinės valdymo sistemos funkcionalumo analizė. Projektiniai sprendimai. Reikalavimų specifikacijos dokumentas. Darbo su internetine Cosm programa aprašymas. Tinklalapio kūrimas. Joomla papildiniai. Loginis ir fizinis duomenų bazės modeliai. Programinės dalies aprašymas. Struktūrinės schemos sudarymas. Programos algoritmo sudarymas. Sistemos tinklalapio projektavimo dokumentas. Įterptinio web serverio programos kūrimas. Web kliento programinės įrangos kūrimas. Programų bandymai ir testavimai. Žmonių sauga ir aplinkosauga. Saugus darbas ir civilinė sauga. Ekonominiai projekto skaičiavimai. Išteklių poreikio įvertinimas. Sąmata. Naudotos literatūros ir kitų informacijos šaltinių sarašas. Priedai. Priedas 1 Apibendrintas ĮS projektavimo ir eksploatavimo modelis. Priedas.


Baigiamojo darbo tema yra susijusi su mikroprocesorinių įterptinių sistemų projektavimu ir programavimu. Pagal programų inžinerijos teoriją gali būti naudojama keletas būdų:

Smūginis arba stichnis būdas. Šiuo atveju projektavimo etapai nėra planuojami nei pradedant darbą nei jo vykdymo metu. Projektavimas vyksta stichiškai.

Neformalizuotasis būdas. Čia yra sudaroma kuriamo produkto specifikacija, bet projektas ir jo etapai nėra formalizuojami.

Nuoseklusis projektavimo būdas, pagal kurį eilinis formalizuotasis projektavimo žingsnis prasideda ir remiasi prieš tai įvykdyto etapo rezultatais.

Projektavimo būdas su grįžtamuoju ryšiu (arba spiralinis), pagal kurį visas procesas yra formaliai suskirstomas į etapus. Atskirų etapų rezultatai daro įtaką kitų etapų eigai ir rezultatams. Projektavimo etapų grįžtamojo ryšio grandys, modifikuoja aparatinius bei programinius sprendimus, o kartais ir gaminio koncepciją.

Nesudėtingus projektus kvalifikuota projektuotojų grupė gali sėkmingai realizuoti smūginiu ir neformaliuoju metodais, bet ir sėkmingai pabaigus projektą, tenka vėliau jį specifikuoti, paruošti dokumentaciją gamintojui bei vartotojui.

Nuoseklusis projektavimo būdas dažniausiai yra taikomas vidutinio sudėtingumo projektuose. Jis nėra pakankamai našus, nes darbo etapai vyksta nuosekliai. Šiuo atveju projektavimo procesas yra kontroliuojamas ir prognozuojamas.

Patikimiausias yra formalizuotasis projektavimo būdas su grįžtamuoju ryšiu, nes atskiruose projektavimo etapuose nuolat atsiranda poreikis modifikuoti prieš tai vykusių etapų sprendimus. Formalizavimas daugeliu atvejų yra naudingas, nes tada projekto dokumentaciją tampa paprasčiau suprasti ir lengviau projektą toliau vystyti kitiems darbuotojams, yra paprasčiau realizuoti gaminio techninę priežiūrą ar programinės įrangos atnaujinimą.

Priede yra pateikiamas apibendrintas ĮS projektavimo ir eksploatavimo modelis. Išeities tašku, pradedant projektavimą, yra kuriamojo produkto koncepcija, kuri dažniausia kyla ištyrus rinkos poreikius įmonės rinkodaros padalinyje, o taip pat įvertinus projektavimo komandos patirtį. Koncepcijoje atsispindi apibendrintos techninės ir eksploatacinės charakteristikos bei gaminio kaina. Koncepcija yra daugelį kartų svarstoma ir modifikuojama. Svarstymuose dalyvauja įmonės technikos, finansų bei rinkodaros padalinių specialistai bei potencialūs vartotojai. Po daugkartinių svarstymų bei modifikacijų yra sudaroma gaminio specifikacija, jungianti vartojamųjų savybes, o taip pat projektuotojo, gamintojo bei finansuotojo galimybes. Po detalaus aptarimo yra kuriamas gaminio architektūrinis sprendimas, atskiriant aparatines (HW) bei programines (SW) dalis. Paprastai šių dalių projektavimas vyksta lygiagrečiai ir pasibaigia kompleksiniu įrangos derinimo etapu, po kurio vyksta gautų sprendimų įvertinimas ir, esant reikalui, modifikavimas, grąžinantis projektavimo procesą į ankstesnius etapus. Šis ciklas gali pasikartoti net keletą kartų, o pasiekus užsibrėžtą tikslą, yra vykdoma gamyba, pateikimas rinkai bei gaminių priežiūra (angl. maintenance and support) eksploatavimo metu. Apibendrintas ĮS projektavimo ir eksploatavimo modelis pateiktas prieduose.

Kuriant programas labai svarbus yra tinkamų projektavimo platformų pasirinkimas. Pagrindinės ĮS aparatinės dalies, kurią gali sudaryti bendrosios paskirties mikroprocesorius (angl. general purpose microprocessor GPP), skaitmeninio signalų apdorojimo procesorius (angl. DSP digital signal processor), mikrovaldiklis (angl. MCU – microcontroller), FPGA (angl. field programmable gate array), ASIC (angl. application specific integral circuit) ar mikrosistema (SoC – angl. system on chip), pasirinkimo fazę apima:

- gamintojų tiekiamų aparatinių ir programinių priemonių paramos (angl. support and maintenance) galimybių įvertinimas;

- programinės įrangos projektavimo ir derinimo priemonių (IDE, angl. integrated development environment) studijos ir įvertinimas;

Nuotolinių sistemų valdymas internetu. (2014 m. Gegužės 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/nuotoliniu-sistemu-valdymas-internetu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:44