Nusikaltimai. Nusikaltimų daugėtas


Daugeto rusys. Nusikaltimu daugetas realioji pozymiai. Atskiros bausmiu rusys. Recidyvas, jo rūšys.

Teisės konspektas. Pavienis nusikaltimas ir jo rūšys. Nusikaltimų daugetas ir jo požymiai. Recidyvas. Bausmė. Bausmių teorija. Atskiros bausmių rūšys. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Laisvės atėmimas. Pataisos darbai bei laisvės atėmimo. Bauda. Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą, eiti tam tikras pareigas, užsiimti tam tikra veikla. Turto konfiskavimas. Bendrieji bausmių vykdymo pradmenys. Bausmės skyrimas, ypatybės. Atleidimas nuo ba taikomas nepilnamečiams. Atleidimas nuo bausmės, teistumas. Lygtinis atleidimas nuo bausmės ar bausmės pakeitimas švelnesne nepilnamečiams. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis. Atleidimas dėl ligos. Amnestija. Malonė. Teistumas.


Sutaptis žinoma BT teorijoje, o 2, 3 numato baudžiamieji įstatymai

Idealioji sutaptis – viena veika padaromi du nusikaltimai, laiko prasme – laiko skirtumas tarp veikų nedidelis;

Realioji sutaptis – padaroma viena veika ir po kurio laiko kita veika.

Idealiosios sutapties pavyzdys: sugalvojo susprogdinti namą, kartu žūva šeimininkas – 2 savarankiški nusikaltimai, padaryti viena veika (tyčinis turto sunaikinimas ir tyčinis nužudymas).

Įsibraunama į butą ir pavagiamas turtas – idealioji sutaptis. Problema: jei veikų pavojingumas labai stipriai skiriasi, tai tokiu atveju kvalifikuojama pagal vieną sunkiausią nusikaltimą.

Realioji sutaptis – dvi skirtingu laiku padarytos veikos sudaro dvi savarankiškas nusikaltimų sudėtis.

Idealiosios sutapties atveju senaties eiga pradeda eiti ir baigiasi, kai sueina senatis už sunkesnįjį nusikaltimą.

pripažįstant asmenį itin pavojingu recidyvistu, idealioji sutaptis skaičiuojama kaip vienas nusikaltimas.

Idealiosios sutapties atveju taikomas bausmių apėmimo principas, kurio esmė: pagal bausmių skyrimo principus, už kiekvieną nusikaltimą asmeniui atskira bausmė, teismas skiria galutinę bausmę, 2 būdai – apėmimo - : griežčiausia bausmė apima visas kitas bausmes. Bausmė 3 ir 5 metai, bus 5 metai. Pilno ar dalinio sudėjimo : prie griežtesnės bausmės turi būti pridėta bent minimali kitos bausmės dalis: 5 m + dalis iš 3 metų.

Realioji sutaptis gali sutapti su pakartotinumu. Išskyrimo kriterijai yra kiti:

Pakartotinumas – bent dviejų tapačių arba vienarūšių nusikalstamų veikų padarymas. Pakartotinumas skirstomas į:

Atkreipti dėmesį: 1) Pavienis nusikaltimas su 2 objektais panašu į daugetą, bet reikia skirti – bus 1 straipsnis.

Pasaulis žino kelias pagrindines bausmių teorijas, kurios vėliau apauga įvairiom modifikacijom, kurias kai kas laiko savarankiškomis teorijomis.

Seniausia ir paprasčiausia bausmių teorija – keršto teorija. Esmė: kiekvienam asmeniui, padariusiam kažką negero turi būti atkeršyta. Primityviausia – žala turi būti žymiai didesnė nei padarytoji. Vėliau žala švelnėjo ir perėjo iki piniginės. Teorija egzistavo iki 15 a. vidurio.

Teorijos bruožų galima sutikti įvairių valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, taip pat ir mūsų BK yra keršto teorijos šaknų: laisvės atėmimą iki gyvos galvos galima priskirti prie keršto teorijos.

15 a. viduryje į bausmę imta žiūrėti kitaip, atsiranda fizinės galimybės padaryti nusikaltimą atėmimo teorija, kuri bausmei kelia tikslą – bausmėmis siekti, kad asmeniui, padariusiam nusikaltimą, būtų atimta fizinė galimybė padaryti nusikaltimą. Teorija sutapo su kalėjimo atsiradimu, kaip bausmės atlikimo vieta. Kalėjimo paskirtis anksčiau buvo kita – įstaiga, kurioje asmenys laikomi iki teismo, ar kol sumokės baudą. Lambrozo, Peri – mokslininkai, pabandę nusikaltėlio geną, biologinę nusikaltimo priežastį, kuri siejama su kaltininko asmenybe. Jų atradimai išplėtojo minėtą teoriją, nes jie grindė biologinę nusikaltimo kilmę ir ieškojo vaistų nuo šio blogio. Siūlė priemones – ištrėmimą į mažai gyvenamas vietas, kai kam – labai ilgą laisvės atėmimo trukmę, lytiniams nusikaltėliams – kastraciją, sterilizaciją. 20 a. pradžioje ši teorija kai kuriose valstybėse įgavo teisinį pavidalą: Vokietija įteisino sterilizaciją ir kastraciją, Hitlerio laikais apie 60 proc. asmenų, kurie padarė nusikaltimą, sterilizuota.

Prieš II pasaulinį karą dauguma valstybių tokias priemones panaikino. Dabar irgi kai kuriose valstybėse galima rasti įdomių dalykų: Danija – asmenims, kurie bus teisiami už II ar III išžaginimą siūloma: sėsti į kalėjimą arba savanoriškai sterilizuotis (savotiška biologinės teorijos liekana). Mūsų baudžiamuosiuose įstatymuose per Lietuvos istoriją tokių priemonių buvo mažai. Bet ši teorija buvo populiari ir Lietuvoje, sprendžiant pagal laisvės atėmimo trukmę.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 23 puslapiai (12340 žodžių)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 65 KB
  • Nusikaltimai. Nusikaltimų daugėtas
    8 - 1 balsai (-ų)
Nusikaltimai. Nusikaltimų daugėtas. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/nusikaltimai-nusikaltimu-daugetas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 14:06