Nusikaltimus padariusių asmenų asmenybės ypatumai


Psichologijos kursinis darbas.

Mykolo romerio universiteto viešojo saugumo fakulteto. Tema nusikaltimus padariusių asmenų asmenybės ypatumai. ĮVADAS Tyrimo aktualumas. Darbo tikslas. Darbo uždaviniai. Tyrimo objektas. Tyrimo šaltiniai. Stereotipinis nusikaltėlis. Nusikaltėlio asmenybės samprata. Nusikaltėlio asmenybės atsiradimo teorijos. Nusikaltėlio asmenybės teorijos. Ekonominė žmogaus teorija. Sociologinės asmenybės teorijos. Biologinė asmenybės teorija. Nusikaltėlio asmenybės formavimasis. Nusikaltėlio asmenybės teorija pagal išvaizdą. Išskirtiniai veido bruožai. Č. Lambrozo nusikaltėlio teoriją pagal plaukų spalva. Godardo silpnaprotystės teorija. Froido asmenybės struktūra. Asocialios ir psichopatinės asmenybės sutrikimas. Nusikaltėlio asmenybės tipologija. Žemas intelektas ir nusikalstamumas. Literatūros sąrašas.


Toks požiūris rėmėsi paprasta gyvenimiška patirtimi, kad ne visi žmonės daro nusikaltimus (ne visi alkani vagia, ne visi labai supykią žudo ir pan.), todėl skirtingos visuomenės nusikaltimus sieja su tam tikrais individo bruožais, ypatybėmis.

Kiekvienam žmogui gyvenime tenka patirti įvairių išgyvenimų, blogų ir gerų. Girdėti daug nuomonių ir atsiliepimų apie save. Susidurti su tam tikromis socialinėmis grupėmis. Tačiau ne kiekvienas asmuo pakliūdamas į nemalonią, pavojingą gyvybei, turtui ar artimam žmogui situaciją ją sprendžia smurto pagalba ir netampa nusikaltėliu.

Darbo tikslas – išsiaiškinti asmenų padariusių nusikaltimus asmenybės ypatumus.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti nusikaltėlio asmenybės sampratą.

Nusikaltėlio asmenybės tyrimo pagrindinės kryptys.

Nusikaltėlių asmenybės formavimasis.

Tyrimo objektas – nusikaltėlio asmenybė.

Tyrimo šaltiniai. Apie nusikaltėlio asmenybės problemas rašė G. Babachinaitė, A. Kiškis, J. Bluvšteinas, V. Justickis, J. Galinaitytė, G. Jurgelaitienė, G. Vanickis.

Visuomenėje egzistuoja stereotipai, kurie susiformuoj bėgant laikui dėl tam tikrų priežasčių. Pavyzdžiui: daugelis žmonių „čigonus“, Romų tautybės asmenis, įsivaizduoja kaip narkotikų pardavėjus, butų, namų, automobilių plėšikus arba gudrius žmones, kurie tenori apgauti patiklų, sąžiningą pilietį. Tokį „čigonų“ įvaizdį suformuoja žiniasklaida, policijos pranešimai per televiziją apie vykdomus reidus Romų tautybės gyvenamose vietovėse ir t.t. Taip pat susiformuoja ir bendri kokios nors kategorijos (plėšikas, žudikas, narkotikų pardavėjas ir t.t.) nusikaltėlių stereotipai. Aptarkime vieną iš jų pavyzdžiui: vagį. Policijos pareigūnai apibūdindami vagį nusako jo būdo, aprangos ir išvaizdos bruožus.

Į klausimą kaip apibūdintumėt tipišką vagį policijos pareigūnai atsakė:

Apylinkės inspektorius: „Neaukšto ūgio, trapesnio sudėjimo, judrus, moka būti nepastebimas“.

Nepilnamečių inspektorė: „Neaukštas, judrus, apsirengęs pilkai, amžius maždaug 20 metų“.

Ekonominės policijos inspektorius: „Judrus, sukasi kokioje nors vietoje, kur yra ką pavogti, nepastebimas. Labai moka apsimesti nekaltu avinėliu“.

Iš pareigūnų atsakymų apie tipišką vagį galima padaryti išvadą, jog atskirti nusikaltėlį (vagį) iš minios padeda pats nusikaltimo padarymo būdas. Vagiui norint ką nors pavogti ir neįkliūti į apsaugos darbuotojų, o paskui policijos rankas reikia veikti, taip kaip ir buvo minėta pareigūnų atsakymuose, greitai, judriai, nepastebimai ir atsargiai.

Tiek kiekvienas gatvėje paklaustas žmogus tiek policijos pareigūnas, tipišką vagį apibūdintų panašiais būdo, charakterio bruožais. Tai rodo, jog apie nusikaltėlius yra susiformavę visuomenėje tam tikri stereotipai, kuriais vadovaujasi ir policijos pareigūnai ir piliečiai. Tačiau vien šia teorija negalima pasikliauti, mano manymu nusikaltėlio asmenybės formavimuisi didžiausią įtaką turi socialinės ir biologinės sąlygos. Nusikaltėlio asmenybė formuojasi nuo pat mažens tai priklauso nuo to kokioje šeimoje auga vaikas kaip jis yra auklėjamas, su kokiais draugais jis bendrauja ir t.t. Taip pat dar ir biologinės teorijos, kurios remiasi įgimtomis psichikos ligomis bei paveldėjimais.

Būtų nelogiška manyti, jog nežymiai pažeidusio kelių eismo taisykles ir tuo sukėlusio itin sunkius, nors ir visiškai nepageidautus, padarinius vairuotojo asmenybė turi specifinių nusikaltėlio asmenybės bruožų, o nuolat šiurkščiai kelių eismo taisykles pažeidinėjančio, bet įstatymo numatytų padarinių atsitiktinai išvengiančio vairuotojo asmenybė jų neturi.

Nusikaltusio individo asmenybės bruožai daugeliui nusikalstamų veikų teorijų tėra antraeilės reikšmės dalykas. Lemiamos reikšmės turi išorinės nuolat asmenį veikiančios aplinkybės. Nustatyta, kad labai dažnai individą skatina padaryti nusikalstamą veiką artimiausia aplinka, kurios poveikio galima išvengti tik atvirai su ja konfliktuojant. Pavyzdžiui paauglių grupei nutarus apvogti kioską, kiekvienas atskiras jos narys privalo pats nuspręsti, ar jam elgtis taip, kaip elgsis visi, ar atsisakyti dalyvauti vagystėje, suvokiant, kad dėl to iš grupės teks pasitraukti. Pastaroji galimybė dažnam gali pasirodyti blogiausia, nes buvę draugai ne tik visiems laikams išmestų jį iš grupės, bet ir nuo to laiko jis būtų laikomas bailiu ir išdaviku. Tai sukelia paaugliui tiesioginį pavojų.

Nusikaltimus padariusių asmenų asmenybės ypatumai. (2016 m. Vasario 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/nusikaltimus-padariusiu-asmenu-asmenybes-ypatumai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 01:19