Nvo dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose mokslininkų požiūriu


Viešojo administravimo kursinis darbas. Įvadas. Nvo ir sprendimų priėmimo proceso teoriniai aspektai. Nevyriausybinių organizacijų samprata ir tipai. Nevyriausybinių organizacijų sistema Lietuvoje. Sprendimų priėmimo samprata. Sprendimų priėmimo procesai, dalyvavimo tipai juose. Nvo dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose skirtinguose kontekstuose mokslininkų požiūris. Viešojo administravimo kontekste. Politikos kontekste. Teisės kontekste. Mokslininkų požiūrių palyginimas. Išvados. Literatūra.


NVO veiklos tema yra pasisakiusi nemaža dalis autorių, tokių kaip: R.B.Denhardt (2001); E. Stumbraitė (2006); S.Mačiukaitė-Žvinienė (2009); K.Johson (1998); I.Leliūgienė (1997); E.Kjergaard(1997); R.Martinėnienė (1997), kurie savo darbuose nagrinėja, kas yra NVO, išskiria ypatybes, susijusias su NVO veikla, pateikia istorinę NVO kūrimosi apžvalgą. D.Pieters (1998); U.Schulte-Mimberg (1998); S. Pivoras (2002)- kreipia dėmesį į veiklos skaidrumą ir demokratiškumą, akcentuoja įstatymų paisymo svarbą. A.Krupavičius (1999); J.Novagrockienė (2001); S.Puškorius (2000)- akcentuoja, kad svarbus visuomenės informuotumas, turi būti skatinamas pasitikėjimas NVO veikla, kad piliečiai aktyviau įsilietų į šią veiklą. J.Poteraj (2008); V.Poškutė (2000).

Darbo reikšmingumas: susisteminti įvairių mokslininkų/ autorių pateiktas mintis apie NVO dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose.

Darbo problema: kokias galimybes turi NVO dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, ką apie tai rašo mokslininkai?

Problemos ištirtumas: daug mokslinių tyrimų atlikta analizuojant NVO sprendimų priėmimo procesus skirtinguose kontekstuose.

Darbo objektas: mokslininkų požiūris į NVO dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose.

Darbo tikslas: išanalizuoti NVO dalyvavimo galimybes sprendimų priėmimo procesuose mokslininkų požiūriu ir atlikti mokslinės literatūros analizę NVO sektoriuje.

Išanalizuoti NVO: samprata, tipai, sistema Lietuvoje.

Išnagrinėti mokslininkų požiūrį į NVOdalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose.

Atlikti mokslininkų pozicijų palyginimus NVO tyrimų srityje.

Tyrimo koncepcija ir metodai. NVO sąvokos, sprendimų priėmimo proceso teoriniai aspektai, bei nustatyti NVO dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose skirtinguose kontekstuose, analizuojant Lietuvos ir užsienio mokslininkų atliktus darbus.

Darbo struktūros apžvalga. Pirmame skyriuje apžvelgiami Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų pateikti samprotavimai apie NVO sampratą, išnagrinėta NVO organizacijų sistema Lietuvoje ir pateikt pilietinės visuomenės dalyvavimo viešajame sektoriuje būdai. Taip pat aptariama sprendimų priėmimo samprata, procesai bei dalyvavimo tipai juose.

Antrame skyriuje apžvelgiami Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų bei autorių požiūriai apie NVO galimybės dalyvauti priimant sprendimus skirtinguose kontekstuose.

Trečiame skyriuje pateikti Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų požiūrių palyginimas apie NVO.

NVO apibrėžiama kaip ne pelno grupė arba asociacija, kuri suformuota atskirai nuo institucionalizuotų politinių darinių siekiant tam tikrų socialinių tikslų (tokių kaip aplinkos apsauga) arba tarnauti tam tikroms visuomenės dalims (pvz. nykstančioms tautinėms kultūroms). Kai kurie apibrėžimai yra labai orientuoti tik į kurią nors vieną NVO veiklą (pvz. NVO – tai pelno nesiekianti organizacija, kuri siekia atstovauti arba atstovauja savo narių interesams per lobistinę veiklą, įtikinėjimą ar tiesioginius veiksmus). Dažnai NVO apibrėžiama pažodžiui, pamirštant pelno neskirstymo kriterijų. Štai Tarptautinė lingvistų asociacija SIL International pateikia tokį apibrėžimą: „Nevyriausybinė organizacija yra asociacija, kuri (a) pagrįsta bendrais jos narių, individų arba institucijų interesais, (b) neturi vyriausybinio statuso ar funkcijų, ir (c) nėra nei sukurta vyriausybės, nei jos programa nėra patvirtinta arba įgyvendinama vyriausybės. Netrūksta ir trumpų, gana abstrakčių apibrėžimų, pavyzdžiui, NVO – tai pilietinė (visuomeninė) organizacija, turinti teisinį statusą ir nepriklausoma nuo valdžios.

Aiškios NVO koncepcijos (sampratos) nebuvimas ne tik bendrinėje, bet ir teisinėje kalboje yra viena iš pagrindinių problemų. Lietuvos įstatymų leidėjas, rengdamas, svarstydamas ir priimdamas įstatymus, neturi aiškaus termino, kuriuo jis visais atvejais įvardytų specifinę „asmens, kuris nesiekia pelno“, „asmens, kuris teikia visuomenei naudingas paslaugas“, „asmens, kurio veikla remiasi savanorių darbu“ ir t. t., teisinę organizacinę formą.

Atkreiptinas dėmesys, nors steigimo blokai vienodi, daugelis reikalavimų NVO teisinei formai yra skirtingi tiek teoriškai, tiek praktiškai.

Kiekvienoje išsivysčiusioje valstybėje siekiama užtikrinti ne tik sklandų institucijų darbą, bet ir maksimaliai įtraukti pilietinį sektorių. Kai kurie mokslininkai pažymi, jog „Valstybė, sprendžiant socialines problemas, turi sudaryti sąlygas kiekvienam individui padėti pačiam sau. Žmogus, išbandęs ir išsėmęs visus individualius pagalbos šaltinius, gali tikėtis paramos iš artimiausioje socialinėje aplinkoje esančių grupių bei organizacijų. Subsidiarumas reiškiasi pradedant atskiro individo asmenine atsakomybe, einant per artimiausios socialinės aplinkos grupes bei organizacijas iki valstybinio lygmens solidarumo ir įsipareigojimų vieni kitiems“. Todėl siekiant tapti modernia valstybe ir Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos turėtų būti labiau įsitraukusios į viešąjį gyvenimą ir viešųjų funkcijų įgyvendinimą. Tai ne tik leistų efektyviau panaudoti tam skiriamus išteklius, bet ir aktyvintų demokratiją ir gerintų pačių paslaugų kokybę.

Nvo dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose mokslininkų požiūriu. (2015 m. Balandžio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/nvo-dalyvavimas-sprendimu-priemimo-procesuose-mokslininku-poziuriu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 20:27