Nyderlandų karalystė referatas


Geografijos referatas.

Bendra informacija. Simbolika. Istorija. Pavadinimai. Administracinis suskirstymas. Administraciniai regionai (provincijos). Politinė sistema. Dviejų rūmų sistema. Nyderlandų karalystės Vyriausybė. Organizacijos, kurioms priklauso Nyderlandų karalystė. Nyderlandų karalystė Ir ES ryšys. Johanas Vilemas Bejenas (Johan Willem Beyen). Bendrosios rinkos plano kūrėjas. Ekonomika. Tradicijos, ypatumai, įdomybės. Kultūra. Tapyba ir menas. Valstybinės šventės. Muzika. Virtuvė. Sportas. Literatūra. Sostinė ir kiti miestai. Nyderlandų geografinė padėtis, gamta, klimatas. Išvados. Šaltinių sąrašas.


Neoficiali šalie emblema gali būti ir vėjo malūnas tapęs niatsiejama Nyderlandų karalystės peizažo dalimi. Olandai vėjo malūnus pradėjomasiškai statyti ir naudoji žemės sausinimo darbams XVIa., nors pirmieji polderių malūnai atsirado jau XIVa. Iki šių dienų Nyderlandų karalystėje yra išlikę apie 950 malūnų, nebenaudojamų pagal ankstesnę paskirtį.

Kitai neoficialiai Nyderlandų karalystės simboliai galima laikyti tulpes, klumpes, dviračius, sūrius ir oranžinius futbolininkų marškinėlius. Ši spalva buvo pasirinkta, noint pabrėžti ryšį su valdančiąja dinastija.

Regione nuo I tūkstantmečio prieš Kristų vidurio gyveno keltų gentys belgai, kurie davė pavadinimą dabartinei Belgijai. Juos užkariavusi Romos imperija, regioną vadino Belgika (jis buvo sudėtinė Galijos dalis). Yrant Romos imperijai, regioną apgyvendino germanų gentys fryzai ir jiems giminingi saksai. Iš čia jie kėlėsi į Britaniją. Taip regionas buvo germanizuotas. Tuo metu jis buvo vadinamas Fryzija. Ši VIII a. pateko į Frankų imperijos sudėtį. Imperijai suskilus, regionas keletą kartų ėjo iš rankų į rankas, kol galiausiai X a. tapo Šventosios Romos imperijos dalimi. Šiai imperijai skaldantis į smulkias feodalines valdas, panašūs procesai vyko ir Žemutinėse Provincijose. Čia susiformavo daug smulkių valstybėlių.

1482 metais, septyniolika tokių valstybių susijungė į Septyniolikos Provincijų sąjungą, kuri gyvavo iki XVI a. antrosios pusės ir buvo Karolio V, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus ir Ispanijos karaliaus, valdžioje.

1579 m. sausio 23 d. šiaurinės provincijos pagal Utrechto uniją susijungė į Jungtines Nyderlandų Provincijas – dabartinės Olandijos (Nyderlandų) pagrindą. 1581 m. liepos 26 d. Nyderlandai paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos. Pilypas II-asis, Karolio V-ojo sūnus, nenorėjo pripažinti šiaurinių provincijų nepriklausomybės iki 1648 m. sausio 30 d., kada Vestfalijos ir Ispanijos Taikos sutartimi ši nepriklausomybė buvo patvirtinta.

XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje Žemutines Provincijas prie Prancūzijos prijungė Napoleonas Bonapartas. 1815 metais, jam pralaimėjus, buvo suformuota nepriklausoma Jungtinė Nyderlandų karalystė, apėmusi Nyderlandus ir Belgiją. Nyderlandų karalius Vilhelmas I buvo tituluojamas ir Liuksemburgo didžiuoju kunigaikščiu, todėl visos trys valstybės buvo sujungtos. Jau 1830 m. Belgija sukilo ir atsiskyrė. Liuksemburgas nors ir priklausė Nyderlandams, tačiau turėjo kitokią sosto paveldėjimo tvarką. 1890–aisiais, kai sostą užėmė karalienė Vilhelmina, Liuksemburgas atsiskyrė, nes šios kunigaikštystės įstatymai draudė moteriai būti valstybės galva.

1957 m. kovo 25 d. Olandija, kartu su Prancūzija, Belgija, Liuksemburgu, Vakarų Vokietija ir Italija pasirašė Romos sutartį dėl Europos ekonominės bendrijos steigimo. Sutartis, tapusi vėlesnio Europos Sąjungos atsiradimo pagrindu, įsigaliojo 1958 m. sausio 1 d.

Nyderlandų parlamentą (Staten Generaal liet.generalinį susirinkimą) sudaro dveji rūmai. Dvejų rūmų sistema buvo įvesta 1815m., kai Senatas buvo įkurtas. Senatas buvo ir yra kaip pritariamoji įstaiga antriems rūmams, kuri vertina įstatymų projektus savų kriterijų atžvilgiu po to, kai jie būna priimti Atsovų rūmuose.

Pirmuosiuose rūmuose(Eerste Kamer) yra 75 netiesioginiais rinkimais (provincijų parlamentų nariai renka) renkami Senato nariai, turintys ribotas galias. Senato svarbiausios pareigos yra įstatyminiame lauke (ištirti ir peržiūrėti įstatymų projektus), bet jis taip pat vaidina vaidmenį Vyriausybės veiksmų tyrime. Formaliai Senatas gali tiktai atmesti ar priimti įstatymus. Praktiškai, Senatas turi daugiau galimybių. Pavyzdžiui, gali surengti debatus su Vyriausybe. Nuomonė, pastebėjimai išreikšti debatuose su Vyriausybe apie įstaymų projektus, gali nulemti įstatymų projekto pakeitimą. Debatai Senate prisideda prie įstatymo interpretacijos(pataisymo). Debatai apie Vyriausybės biudžetą taip pat duoda Senatui galimybę prisidėti prie klausimų svarstymo susijusio su biudžetu. Kartais Senato nariai priima lankytojus ar delegacijas. Senato nariai taip pat turi teisę užduoti Vyriausybei raštiškus klausimus apie svarstomas problemas, nesusijusias su įstatymo projektu.

  • Geografija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • Edita
  • 20 puslapių (4069 žodžiai)
  • Universitetas
  • Geografijos referatai
  • Microsoft Word 730 KB
  • Nyderlandų karalystė referatas
    10 - 2 balsai (-ų)
Nyderlandų karalystė referatas. (2016 m. Spalio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/nyderlandu-karalyste-referatas.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 25 d. 05:53