Objektinė analizė


Objektinis orientuotas analize. Kompiuteriais ir jų detalėmis prekiaujančios įmonės optimizavimas-referatas.

Informatikos referatas. Įžanga. Objektinė analizė. Dalykinės srities analizė. Objektų išskyrimas. Naudojimo scenarijai. Klasių-atsakomybės-bendradarbiavimo-(class-responsibility-collaboration) modeliavimas. Struktūros ir hierarchijos apibrėžimas. Objektų ryšių (object-relationship) nustatymas. Objektų elgesio (object-behavior) modelis. Įvykių identifikacija. Būsenų kitimo diagrama.


Objektiškai analizuojant sistemą, į realų pasaulį, tenka pažvelgti oo programinės įrangos inžinieriaus akimis. Tuomet kyla klausimai - kokie objektai yra susiję, kokios jų priklausomybės, kaip jie elgiasi. Tenka nuspręsti, kaip viską sumodeliuoti, kad gautume tinkaobjektiškai orientuotos analizės (ooa) tikslai yra apibrėžti klases (nurodant jų sąsajas ir elgseną), kurios reikalingos problemai išspręsti. Tą darant reikšias užduotis reikia kartoti, kiekvienos iteracijos metu labiau detalizuojant, kol modelis bus baigtas.

Nereikia pamiršti, kad modeliuojant į realų pasaulį, reikia žiūrėti ‘objektiškai orientuotai’,kaip ir įprastų analizės metodų, ooa tikslai yra tie patys – sukurti modelį, kuris paaiškintų, ką turi daryti programinė įranga, kad patenkintų kliento reikalavimus.

Lyginant su kitais analizės metodais, išryškėja pagrindinis ooa skirtumas – duomenys nagrinėjami kartu su procesais, kurie su jais vyksta.

Atrodytų, kad toks metodas priešingas įprastiems į procesą orientuotiems metodams – kai nagrinėjamas procesas ir jo kuriami bei naudojami resursobjektiškai orientuotos metodologijos populiarumas lėmė įvairių analizės metodų atsiradimą, skirtingų tarpusavyje, modelio kūrimo eiga ir notacija. Jų žinoma daugybė ir įvardijami jie naudojant autoriaus vardą arba turi savo unikalų pavadinimą: berrard’o [ber93], rambaught [ram91], wyder [wyd96].

Objektiškai orientuota analizė turi savitų bruožų. Norėdamas sukurti tikslų, suprantamą ir teisingą modelį, analizę atliekantis žmogus turi pasirinkti tam tikrą notaciją ir nuspręsti kaip, kokiu būdu jis kurs tą modelį. Kaip minėta, egzistuoja daug objektinių metodologijų, bet galima išskirti bendrus ooa modelio komponentus. Ryškiausiai skiriasi dvi grupės – statinės ir dinaminės modelio dalys. Pirmieji aprašo objekto charakteristikas, kurios išlieka visą objekto gyvavimo laiką ir išskirpabandysime apžvelgti visoms metodologijoms būdingas veiklas: pradėsime nuo dalykinės srities analizės. Kadangi metodologija objektinė, turėtume gauti objektus – jie atsiras naudojimosi scenarijuose, tuos objektus apibendrinančios klasės turi tam tikras savybes ir ypatumus, kurie aprašomi atsakomybės-bendradarbiavimo diagramose (diagramomis vadinu modelio notaciją – grafinį planelį ką nors vaizduojantį), taip pat klasėms būdinga hierarchija – ją taip pat reikia apibrėžti. Išskyrę ir apibūdinę objektus galime pereiti prie ryšių tarp tų objektų nagrinėjimo. Galiausiai žinodami objektus, jų savybes ir ryšius tarp jų modeliuojame jų elgesį.

Objektinė analizė. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/objektine-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 20:46