Obligacijos kainų pasikeitimai dėl palūkanų normos pasikeitimų referatas


Ekonomikos referatas. Įvadas. Obligacijos samprata. Obligacijos genezė. Obligacijos charakteristikos. Obligacijos kainų ir palūkanų normų pokyčių tyrimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijų rinka. Praktinis obligacijų kainų ir palūkanų normos sąryšio pritaikymas. Obligacijų pelningumo pokyčių įtaka akcijų rinkai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Vienas seniausių bei plačiausiai žinomų investicinių instrumentų yra obligacija. Šis vertybinis popierius dažnai yra emituojamas valstybės, taigi pasižymi labai maža rizika, o tai savo ruožtu patraukia konservatyvaus investuotojo dėmesį. Tačiau joks vertybinis popierius nėra apsaugotas nuo makroekonominių svyravimų. Karas, politinė nesantaika, aukšta infliacija ar palūkanų normos pokyčiai gali stipriai paveikti vertybinių popierių, o šiuo atveju obligacijų, patrauklumą.

Šio darbo tikslas – išsiaiškinti, kaip palūkanų normų pokyčiai daro įtaką obligacijų kainai. Tikslui įgyvendinti iškeliami šie uždaviniai:

atlikti empirinį tyrimą, siekiant pagrįsti teorines prielaidas;

Žodis obligacija yra kilęs iš lotyniško žodžio „obligatio“, kuris reiškia įsipareigojimas, pasižadėjimas. Tarptautinių žodžių žodynas (1985) obligacijos terminą apibūdina taip: „Vertybinis popierius, suteikiantis jo turėtojui teisę gauti popieriuje pažymėtą sumą, o iki jos gavimo – reguliarias palūkanas“. Pasak R. Vainienės (2008), obligacija – tai skolos vertybinis popierius, kuris patvirtina jo turėtojui teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens metines palūkanas bei nominaliąją obligacijos vertę. V. Aleknavičienė (2005) obligaciją apibūdina kaip skolos vertybinį popierių, kuris jo savininkui suteikia teisę gauti nustatyto dydžio periodines palūkanas, o pasibaigus skolos terminui – skolos sumą. Taigi galima teigti, jog obligacija yra finansinis įsipareigojimas, kurio metu obligacijos emitentas turi mokėti obligacijos savininkui palūkanas bei, pasibaigus paskolos laikotarpiui, tą obligaciją išpirkti.

Obligacijų atsiradimas yra siejamas su karu. XIV ir XV amžiuje tokie Italijos miestai, kaip Florencija, Piza ir Siena dažnai kariavo tarpusavyje. Karo sėkmei garantuoti buvo samdomi kareivių vadai, kurie surinkdavo ištisas armijas priešininkams nugalėti. Tačiau geras karvedys brangiai kainuodavo, taigi karai reikalaudavo ne tik narsių vyrų kraujo, bet ir didžiulio kiekio pinigų. Vienas iš garsesnių to meto samdomų karvedžių buvo Seras Johnas Hawkwoodas. Pastarasis ilgą laiko tarpą vedė Pizos armijas šlovėn, tačiau po penkiolikos metų jis ėmė kovoti už Florenciją dėl paprastos priežasties – pinigų (Ferguson 2011).

Kyla natūralus klausimas: kaip Florencija sugebėjo generuoti tokius pinigų srautus, kurių reikalavo karo išlaidos? Atsakymas ganėtinai paprastas: skolindamasi iš savo miesto piliečių. Florencijoje turto mokestis buvo pakeistas prievole, kurios metu turtingieji piliečiai privalėjo skolinti savo pinigus miesto valdžiai. Žinoma, už šias paskolas jie gaudavo palūkanas. Būtina pabrėžti, jog šias paskolas buvo galima parduoti kitiems piliečiams, jeigu investuotojui staiga prireikdavo grynųjų pinigų (Ferguson 2011).

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2335 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 241 KB
  • Obligacijos kainų pasikeitimai dėl palūkanų normos pasikeitimų referatas
    10 - 2 balsai (-ų)
Obligacijos kainų pasikeitimai dėl palūkanų normos pasikeitimų referatas. (2015 m. Gruodžio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/obligacijos-kainu-pasikeitimai-del-palukanu-normos-pasikeitimu-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 10:07