Odos ir plastiko įmonės kaštų valdymas


Apskaitos kursinis darbas. Įvadas. Įmonės verslo aplinkos analizė ir jai įtaką darantys veiksniai. Įmonės verslo aplinkos analizė. Odos ir plastiko sektoriui įtaką darantys veiksniai. Plastiko ir odos pramonės šakos statistinė informacija. Batų pramonės įmonės organizacinės struktūros ir vertės grandinės analizė. Batų gamybos įmonės organizacinė valdymo struktūra. Pagrindinės batų pramonės įmonės veiklos. Batų gamybos įmonės vertės grandinė. Įmonės tiekėjų analizė. Įmonės pagrindiniai tiekėjai. Naujų tiekėjų aprašas. Odos pramonės tiekėjų struktūra. Laboratorinio apibendrinimas. Tiesioginių kaštų struktūra. Medžiagų struktūros analizė. Personalo darbo užmokesčio analizė. Plastiko ir odos pramonės šakos pridėtinių (jungtinių) kaštų struktūros analizė. Pridėtinių kaštų paskirstymas pagal kaštų objektus (I būdas). Pridėtinių kaštų paskirstymas pagal kaštų objektus (II būdas). Išvados. Literatūra.


Temos aktualumas: Kiekvienos įmonės valdyme pagrindinis dėmesys yra skiriamas išlaidų apskaitai ir būdų, kaip jas sumažinti radimui. Jos nėra vienareikšmės nei pagal ekonominį vaidmenį, nei pagal dalyvavimą gamybos procese, todėl norint geriau pažinti analizuojamą pramonės sektorių, būtina analizuoti kaštų sąryšį su kitais veiksniais, tokiais kaip tiekėjų pasiskirstymas, su darbuotojais susiję kaštai ir kt.

Šioje dalyje bus analizuojamas odos ir plastiko pramonės šakų verslo aplinkos analizė, kokie išoriniai ir vidiniai veiksniai jai daro įtaką, taip pat bus atlikta statistinė sektoriaus analizė

1.1 Įmonės verslo aplinkos analizė

Analizuojama pramonės šaka – apdirbamoji gamyba (C). Lietuvos apdirbamoji gamyba buvo ir išlieka vienas iš svarbiausių ekonominės veiklos sektorių, sukuriantis didelę dalį bendrojo vidaus produkto (BVP), aprūpinantis gyventojus darbu, o vidaus ir užsienio rinką – pagamintais produktais. Pramonės veiklos rūšys klasifikuojamos pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių. Pramonę sudaro: 1) kasyba ir karjerų eksploatavimas; 2) apdirbamoji gamyba; 3) elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas; 4) vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas (Lietuvos statistikos departamentas). Kiekviena grupė skirstoma į tam tikras ekonominės veiklos rūšis. Kuriai ekonominės veiklos rūšiai priskirtina įmonė, nustatoma pagal jos gaminamą produkciją. Iki 2004 m. Lietuvos apdirbamoji gamyba buvo vadinama apdirbamąja pramone.

Lietuvos apdirbamoji gamyba paveldėjo sovietinę planinės ekonomikos apdirbamosios pramonės šakinę struktūrą. Kaip ir kiti ekonomikos sektoriai, apdirbamoji gamyba ilgą laiką buvo integruota į Sovietų Sąjungos ūkį. Pramonės produkcijos struktūroje sąjunginio pavaldumo įmonės sudarė 40,3 proc., sąjunginio-respublikinio ir respublikinio pavaldumo – 59,7 proc., respublikinio pavaldumo – 10,4 proc. (Lietuvos statistikos metraštis, 1990). Lietuvos apdirbamosios gamybos kryptis ir struktūra buvo formuojama pokario metais, tačiau per visą sovietinį laikotarpį ji nedaug pasikeitė. Apdirbamosios gamybos nuosmukį atkūrus nepriklausomybę pagilino ir ekonominė blokada. Apdirbamosios gamybos produkcijos apimtys per 1990– 1994 m. laikotarpį sumažėjo apie 40 proc., darbuotojų skaičius – 18 proc. Didžiausią įtaką šiems pokyčiams turėjo:

Ekspertai pesimistiškai vertina verslo aplinkos artimiausias tendencijas. Jose įžvelgiama daugiau pavojų, negu pozityvių pokyčių. Svarbiausiomis nurodomos tokios grėsmės, kaip galimas mokesčių didėjimas, mažėjanti vartotojų perkamoji galia, gamtosaugos ir panašių reikalavimų griežtėjimas, o taip pat dėl galimo energijos, medžiagų brangimo. Tai neigiamai atsilieptų galimybėms pritraukti ne tik strateginius investuotojus, bet ir kitas investicijas. Netgi galimas ir nacionalinio kapitalo perkėlimas kitur. Tačiau, daugelis grėsmių buvo prioritetiškai susiję su sudėtinga pokrizine ekonomine situacija, todėl įmonėms tikslinga visą dėmesį koncentruoti į galimybių realizavimą, pasinaudojant esamais ar naujai sukurtais savo stiprumais.

Kalbant apie vidinius veiksnius, kurie įtakoja šios pramonės šakos vystymąsi, privalu paminėti itin aukšto lygio konkurencingumą, ne tik su vietiniais gamintojais, tačiau ir vis dažniau savo kapitalą Lietuvos rinkoje panaudojančiais užsienio investuotojais. AB banko NORD/LB Lietuva atliktame tyrime apie Lietuvos ūkio sektorius išskiriami tokie pagrindiniai plastiko gamintojai :

Nemuno bangos drauge ir Austrijos kompanijos „Petrochemical Holding“ PET žaliavos gamykla;

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) investuojanti Tailando bendrovė „Indorama“;

Lietuvos bendrovė „Veritas Stili“, kuri įsikųrusi Klaipėdos LEZ ;

Polistireno pakuočių Alytaus įmonė „Lisipak“ ir kt.

Tai toli gražu nėra visos Lietuvos rinkoje konkuruojančios įmonės, tad akivaizdu, kad konkurencinis aspektas verčia šios pramonės srities gamintojus ieškoti būdų efektyviau paskirstyti turimus išteklius, pritraukti užsienio investuotojus ar atnaujinti gamybinius įrengimus, norint išlikti rinkoje.

2012 metais guminių ir plastikinių gaminių eksportas Lietuvoje sudarė didžiausią visos pramoninės produkcijos eksporto dalį. Jos vertė siekė net 2485033 tūkst. Lt., kai tuo tarpu šio pobūdžio produkcijos buvo importuojama už 2471018 tūkst. Lt. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pramoninės produkcijos eksporto-importo balansas jau eilę metų buvo neigiamas, tačiau viena iš priežasčių kodėl šis deficitas mažėja- didėjanti plastiko eksporto apimtis ir šios šakos gamybos apimčių augimas.

  • Apskaita Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 40 puslapių (7019 žodžių)
  • Universitetas
  • Apskaitos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 1010 KB
  • Odos ir plastiko įmonės kaštų valdymas
    10 - 9 balsai (-ų)
Odos ir plastiko įmonės kaštų valdymas. (2015 m. Gruodžio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/odos-ir-plastiko-imones-kastu-valdymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:43