Odos ir venerinės ligos


Medicinos konspektas. Odos liaukos. Odos priedai. Odos ligų atsiradimo priežastys. Išorinės odos ligų atsiradimo priežastys. Grupė – patogeniniai mikrobai. Grupė - augalinės kilmės parazitai arba patogeniniai grybeliai. Grupė – gyvulinės kilmės parazitai. Grupė – mechaniniai veiksniai. Grupė – fiziniai veiksniai. Grupė - spindulinės energijos šaltiniai. Grupė – įvairios cheminės medžiagos. Vidinės odos ligų atsiradimo priežastys. Grupė – vidaus sekrecijos liaukų funkcijos sutrikimai. Grupė – vidaus organų ligos. Grupė – avitaminozės ir hipovitaminozės. Grupė – kai kurių maisto produktų arba vaistų į vidų panaudojimas. Bendroji odos ligų simptomatologija. Pirminiai bėrimo elementai Dėmė. Mazgelis arba papula. Pūkšlė arba ruplė. Antriniai bėrimo elementai Pleiskana. Pūlingos odos ligos arba piodermijos. Paviršinės piodermijos. Priklauso. Giliosios piodermijos. Paliečiamas epidermis , derma , gali siekti net hipodermą. Priklauso. Grybelinės odos ligos arba dermatomikozės visos užkrečiamos. Įvairiaspalvė dedervinė. Raukšlių arba kirkšnių. Padų ir delnų. Lygiosios odos. Paviršinė plaukuotosios galvos dalies. Paviršinė lygiosios odos. Lėtinė suaugusiųjų. Lygiosios odos kandidozė. Gleivinių kandidozė. Nagų kandidozė. Galvos utėlėtumas. Drabužių utėlėtumas. Gaktos utėlėtumas. Paprasti kontaktinaii dermatitai. Alerginiai kontaktiniai dermatitai. Alerginiai dermatitai. Dilgėlinė Atsiradimo priežastys. Virusinės odos ligos Paprastoji pūslelinė. Recidijuojanti paprastoji pūslelinė. Juostiškoji pūslelinė. Užkrėčiamasis moliuskas. Senatvinė keratozė. Odos ragas. Piktybiniai odos augliai. Bazoceliulinė epitelioma. Spinoceliulinė epitelioma. Pirminis sifilio periodas. Antrinis sifilio periodas. Nesukelia jokių subjektyvių pojūčių , uždegimo požymiai nežymūs arba jų nėra. Tretinis sifilio periodas. Įgimtas sifilis.


Dermatologija (derma- oda, logo-mokslas) – tai mokslas apie normalią odą, jos ypatybes ir ligas. Oda yra labai svarbus mūsų kūno organas, glaudžiai susijęs su visu organizmu. Kad oda tikrai glaudžiai susijusi su visu organizmu galima spręsti iš to, kad daugelis vidaus organų sutrikimų atsispindi odoje, pvz sergant kepenų ligomis odoje stebima gelta, niežėjimas, sergant inkstų ligomis odoje taip pat atsiranda niežėjimas, sergant cukralige dažni pūliniai susirgimai. Iš veido odos galima spręsti apie bendrą odos būklę.

Anatomija – oda dengia visą kūną ties angomis pereidama į gleivinę. Suaugusio žmogaus oda užima nuo 1,5 iki 2m2. Sveria apie 5kg, su poodine lasteliena apie 17kg. Odos storis įvairiose kūno vietose nevienodas. Ploniausia- akių vokų, plaštakų nugarinių paviršių. Storiausia – padų, delnų oda. Normaliai odos paviršius išraižytas smulkiausiomis vagelėmis. Rankų pirštų galų raukšlelės kiekvienam asmeniui sudaro atskirą ir nesikeičiantį odos margį. Todėl pirštų galų antspaudai vadinami daktilioskopija, naudojami asmenims atpažinti. Odoje yra daugybė smulkučių akučių, vadinamų odos poromis. Tai prakaito liaukų išvedamųjų latakėlių ir plaukų folikulų angutės. Iš prigimties oda gali būti balta (indoeuropiečių), gelsva (mongolų), juoda (juodaodžių), varinė (indėnų). Odos spalvą nulemia pigmentas melaninas. Rankų ir kojų pirštų galų nugariniai paviršiai padengti nagais. Suaugusio žmogaus oda yra padengta plaukais. Plaukų nėra padų, delnų odoje, rausvajame lūpų ruoželyje, apie krūtų spenelius, didžiųjų lytinių lūpų vidiniame paviršiuje, vidiniame apyvarpės paviršiuje ir varpos galvutės odoje. Taip pat plaukų nėra pusiau gleivinėse.

Histologija – oda sudaryta iš trijų sluoksnių. Viršutinis – epidermis, po juo tikroji oda – derma, giliau – hipoderma (poodinė riebalinė ląsteliena). Epidermis yra sudarytas iš atskirų sluoksnių. Paviršinis sluoksnis – raginis. Šio sluoksnio ląstelės kylant į odos paviršių nuolat netenka branduolių, suragėja ir nubyra. Pleiskanos – sulipusios suragėjusio sluosnio atsilupusios dalys. Epidermis pastoviai atsinaujina iš bazalinio sluoksnio. Šio sluoksnio ląstelėse yra pigmentas melaninas, kuris ir nulemia odos spalvą. Po epidermiu yra derma. Ji su epidermiu jungiasi ne tiesia linija, bet derma lyg speneliais įauga į epidermį. Ir dermą sudaro du sluoksniai: spenelinis (jungiasi su epidermiu) ir tinklinis (sudarytas iš kalogeninių ir elastinių skaidulų). Po derma yra hipoderma – sudaryta iš riebalinio audinio ląstelių. Hipoderma įvairiose kūno vietose ir pas įvairius asmenis yra nevienodo storio. Dermoje yra kraujagyslės, nervų pluošteliai, plaukų folikulai, riebalinės liaukos, prakaito liaukų išvedamieji latakėliai. Hipodermoje išsidėstę taip pat kraujagyslės, nervai, prakaito liaukos. Oda yra labai gausiai aprūpinta krauju. Kraujagyslės odoje išsidėstę dviem tinklais arba rezginiais. Tarp hipodermos ir dermos yra gilusis kraujagyslinis tinklas. Tarp dermos spenelinio ir tinklinio sluoksnių yra paviršinis kraujagyslinis tinklas. Iš šio tinklo atsišakojusios galinės arteriolių šakutės eina į kiekvieną dermos spenelį. Epidermyje kraujagyslių nėra. Odoje taip pat yra daugybė nervų galūnėlių, jų dėka mes jaučiame šaltį, karštį, skausmą ir pnš. Nervų pluošteliai eina šalia kraujagyslių ir išsiskleidžia hipodermoje, dermoje, bei epidermyje ir baigiasi smulkučiais išsišakojimais, nervinėmis plokštelėmis arba susijungia su nerviniais kūneliais. Daugiausia nervinių galūnėlių yra delnų odoje, dermos speneliniame sluoksnyje.

Odos liaukos – odoje yra daugybė prakaito ir riebalinių liaukų. Prakaito liaukų yra visoje odoje, išskyrus rausvąjį lūpų ruoželį. Prakaito liaukos išsidėsto hipodermoje – tai kamuolėlių tipo liaukos. Jų išvedamieji latakėliai kaip suktukai eina per visą odą ir atsiveria odos paviršiuje prakaito poromis. Prakaito liaukos yra ekrininio tipo. Tai reiškia, kad išskirdamos prakaitą liaukų ląstelės nepasikeičia. Pažastyse, kirkšnyje, apie krūtų spenelius, apie išeinamąją angą yra apokrininių liaukų ląstelių dalis. Apokrininės prakaito liaukos atsiveria į plaukų folikulus ir jos pradeda funkcionuoti lytinio brendimo metu, o ekrininės funkcionuoja nuo gimimo. Riebalinės liaukos yra visoje odoje, išskyrus padus ir delnus. Išsidėstę dermoje, apie plaukų folikulus. Apie kiekvieno plauko folikulą būna apie dvi trys riebalinės liaukos. Riebalinės liaukos yra homokrininio tipo, nes išskirdamos riebalos liaukų ląstelės suyra. Riebalai – suirusios liaukų ląstelės.

Odos priedai. – juos sudaro plaukai ir nagai. Plaukai yra skirstomi į ilguosius (galvos, ūsų, pažastų) ir trumpuosius arba šerius (antakiai, blakstienos, nosies ir ausų angų plaukai) ir gyvaplaukiai (patys švelniausi plaukeliai, kuriais padengtas visas kūnas). Plauko dalis, esanti virš odos vadinama plauko stiebeliu. Odoje esanti dalis vadinama plauko šaknimi. Plauko šaknis baigiasi sustorėjimu, vadinamu plauko svogūnėliu. Į plauko svogūnėlį įauga plauko spenelis, per kurį ateina nervai į plaukus ir kraujagyslės, maitinančios plauką. Plauko šaknis yra plauko maišelyje, kuris vadinamas plauko folikulu. Plaukai išgyvena nevienodą laiką. Galvos plaukai keičiasi kas trys keturi metai. Moterų plaukai gali išgyventi iki dešimt metų. Normaliai iškritusio plauko vietoje atauga naujas. Per mėnesį plaukai paauga pusantro cm. Antakių, blakstienų plaukai keičiasi laikotarpyje kas 30-100dienų. Nagai – tai raginė plokštelė, kuri guli nago guolyje. Užpakalinis nago kraštas yra pasislėpęs po odos raukšle ir vadinamas nago šaknimi. Priekinėje nago šaknies dalyje yra pusmėnulio tipo baltmė, vadinama lunula (mėnuliuku). Toje vietoje yra mažiau kraujagyslių ir daugiau suragėjusių ląstelių. Per visą nagą persišviečia kraujagyslės, todėl normaliai visas nagas yra balsvai pilkos spalvos. Nago guolio dalis, esanti ties nago baltme, ir šaknimi, vadinama gyvuoniu. Nagai nuolat auga. Didžiųjų pirštų nagai auga kiek greičiau negu mažųjų. Vasarą nagai auga taip pat greičiau negu žiemą. Nagai saugo pirštų galus, suteikia jiems atsparumo ir jėgos.

  • Medicina Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 7 puslapiai (6022 žodžiai)
  • Medicinos konspektai
  • Microsoft Word 47 KB
  • Odos ir venerinės ligos
    10 - 2 balsai (-ų)
Odos ir venerinės ligos. (2015 m. Spalio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/odos-ir-venerines-ligos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:45