Olimpo Dievai


Dievas erosas lietuviu. Dievai referatas. Olimpo dievai skaidrės.

Lietuvių referatas. Erotas (erosas). Kronas. Afroditė, meilės ir grožio deivė. Dionisas. Priapas. Dzeusas. Mainadės. Graikų meilės dievas. Homeras jo nemini, jam meilė yra afroditė. Tuo tarpu hesiodo "theogonijoje" tai vienas keturių pirmapradžių dievų (su chaosu, gaja ir tartaru). Klasikinėje poezijoje erotas yra dzeuso (euripido "ipolite") arba afroditės ir arėjo (simonidas) sūnus. Platonas sokrato lūpomis ją laiko skurdo (penijos) ir turto (poroso) vaiku, gimusiu tą pačią dieną kaip ir afroditė - paveldėjus iš tėvo aistrą turtui ir ryžtingumą. Ciceronas "de nature diarom" (apie dievų prigimtį) mini, kad erotas laikomas artemidės ir hermio, afroditės ir arėjo ir t. T. Sūnumi. Vėliau graikijoje imta skirti senąjį erotą, kosminės meilės ir vaisingumo jėgos simbolį, nuo afroditės pagimdyto jauno meilės dievo. Su erotu dažnai tapatintas potas (aistra), šalia jo charitės, mūzos ir pan. Pas romėnus erotą atitinka amoras ir kupidonas.


Graikų meilės dievas. Tuo tarpu hesiodo theogonijoje tai vienas keturių pirmapradžių dievų (su chaosu, gaja ir tartaru). Klasikinėje poezijoje erotas yra dzeuso (euripido ipolite ) arba afroditės ir arėjo (simonidas) sūnus. Ciceronas de nature diarom (apie dievų prigimtį) mini, kad erotas laikomas artemidės ir hermio, afroditės ir arėjo. Sūnumi.

Helenizmo eroje erotas yra gudrus ir žiaurus berniukas, įsakinėjantis savo motinai, dažnai vaizduojamas su sparnais, lanku ir strėline bei šaudantis į žmones ir dievus (apolonijus iš rodo. Argonautika). Jam nepavaldžios tik artemidė, atėnė ir hestija. Taip atsirado sakmė apie eroto ir psichijos meilę, kai erotą kamuoja žmogaus sielos personifikacija - psichija, žmones vedanti į gėrį, o per erotą ir į palaimą.

Pagrindinė šventykla erotui buvo bojotijoje, kur stovėjo archaiška eroto formos neapdirbtas akmuo. Ten kronas (kronus), - jauniausias iš titanų, gajos ir urano sūnus, motinos paprašytas pjautuvu iškastravo tėvą, kad šis daugiau neturėtų vaikų. Kronas vedė seserį rają ir su ja turėjo vaikus: hestiją, demetrą, herą, hadą, poseidoną ir dzeusą, o su nimfa filira - kentaurą cheironą. Gaja išpranašavo, kad kronas bus nuverstas savo sūnų, todėl ką tik gimusius vaikus bematant prarydavo. Nepavyko jam to padaryti tik su dzeusu. Raja padavė suvystyti akmenį.

Užaugęs dzeusas, patartas žmonos metidės, davė kronui išgerti stebuklingo gėrimo, ir šis visus vaikus atrijo atgal. Dzeusas pakvietė visus krono vaikus į kovą su titanais. Per dešimt metų titanai buvo nugalėti ir sumesti į tartarą, kur juos saugojo šimtarankiai.

Vėliau kronas, susitikęs su dzeusu, valdė palaimintojo salose. Krono valdymo laikas vadintas aukso [pagal ovidijaus fastus ].

Kronas laikytas nepermaldaujamo laiko simboliu. Kreankstesniajame mite ji kildinama iš kraujo, nutekėjusio kroniui iškastravus uraną, kuris nutiško ant jūros vandens ir suputojo. Tai aiškina ne tik jos vardą , kilusioji iš putų (afros - puta) , bet ir vieną epitetą, andiomeną, atsiradusi jūros paviršiuje . O dar senesnis mitas ją laiko archaiška chtoniška būtybe. Hesiodas irgi mini, kad iš urano kraujo radosi erinijos ir titanai, kurie vyresni už dzeusą - tad vyresnį už ją turi būti ir afroditė.

Deivės archaiškumą paliudija ir juosta, atiduota herai, kad ši sugundytų dzeusą. Joje buvo išausti gundantys žodžiai, meilė, aistra, - tai, kas apsvaigina net išminčius. (homeras, iliada). Vėliau archajiškoji afroditė, duodanti seksualumą ir vaisingumą, virsta žaisminga ir koketiška olimpo deive.

Olimpo Dievai. (2011 m. Balandžio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/olimpo-dievai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 13:41