Operacinės sistemos konspektas (2)


Informatikos konspektas.

Mirties taškas. Mirties taškas. Jo susidarymo sąlygos. Resursų priskyrimo grafai ir mirties taško situacija. Mirties taško prevencijaa) tiesioginiai būdai (jų galimybės, taikomi metodai). /. B netiesioginiai būdai. Mirties taško vengimas. Bankininko algoritmas, jo taikymo pavyzdys. Algoritmo žingsniai. Saugaus būvio nustatymo algoritmas, jo taikymo pavyzdys. Mirties taško nustatymo algoritmas, jo taikymo pavyzdys. Išėjimas iš mirties taško. Atminties hierarchija ir charakteristikos. Reikalavimai pagrindinės atmintinės valdymui. Pagrindinės AV sąvokos. Reikalavimai. AV sąvokos. Programos kompiliavimo etapai, jų paskirtis, sprendžiami uždaviniai. /. Adresų transliacijos schemos. Loginio adreso transliavimas į fizinį. /. Reliatyvaus adreso transliacija į fizinį adresą. Rezidentinės proceso dalies sąvoka. Atmintinės valdymo sprendžiami uždaviniai. Proceso patalpinimo pagr. atmintinėje būdai. ( Nuoseklių (ištisinių adresų) zonos skyrimas. ( Neištisinės srities skyrimas. Perdengimo mechanizmas. /Fiksuoto dydžio skyriai, jų pliusai, minusai. Talpinimo algoritmai dinaminių skyrių atveju. Informacijos apie užimtas ir laisvas sritis saugojimas. Atminties dalinimas naudojant „Bičiuliškos sistemos“ algoritmą (taikymo pavyzdys). Puslapiavimo principai (adreso sudedamosios dalys), adreso transliacijos schema. /. Fragmentacija naudojant išorinį puslapiavimą. //. /. Puslapiavimo problemos ir sprendimai. Adreso transliavimo schema naudojant TLB įrašus. /. Puslapių lentelių tipai, jų naudojimo principai transliuojant adresą. Puslapio trūkumo situacija ir jo apdorojimo schema. /. Puslapio trūkumo apdorojimas. Rezidentinių puslapių kiekis. Puslapių mainai. Puslapių keitimo algoritmai, kiekvieno jų pliusai, minusai. /. Bendrai naudojamos atmintinės sritys.


Mirties taškas kyla kai du ar daugiau procesų turi konfliktuojančius poreikius.

Mirties taškas sistemoje tampa galimu, jei sistemoje susidaro šios sąlygos:

Mirties taško prevencija:a) tiesioginiai būdai (jų galimybės, taikomi metodai)

(Šią sąlygą galima suardyti, reikalaujant kad procesas visų jam reikalingų resursų užprašytų iš karto.

( Gali gautis badavimo situacija.

( procesas turi žinoti, kokių resursų ir kiek jų jam reikės.

( Ši sąlyga gali būti sutrukdoma keliais būdais. Metodo esmė yra ta, kad iš proceso yra atimami jam anksčiau išskirti resursai.

( Jei procesas turi kažkurį resursą ir jam negali būti tuojau pat paskirti kiti jam tuo momentu reikalingi resursai, tai jo turėti resursai iš jo yra atimami.

( Bet, jei procesas turi atlaisvinti resursą, kurį jis naudoja, šio resurso būvis turi būti išsaugomas, kad vėliau būtų galima pratęsti (atstatyti) proceso vykdymą.

( Abiem šiais atvejais iš anksto turi būti nusakomi maksimalūs proceso poreikiai resursams.

(Bet kuriuo momentu sistemos būvis gali būti apibrėžiamas R(i), C(j,i) reikšmėmis, kur i žymi R resurso tipą, o j procesą.

(Matricos A elementas A(j,i) parodo, koks i–tojo resurso kiekis jau yra skirtas j-tajam procesui. (visoms j,i reikšmėms).

(Sumarinis esamas laisvas i–tojo resurso kiekis yra nusakomas vektoriaus V(i)-tąja komponente:

(Matricos N elementai N(j,i) nusako, kiek i-to resurso reikia tam, kad j-tasis procesas galėtų baigti įvykdyti savo užduotį.

(priešingu atveju ji nėra tenkinama.

( A(j,i)=A(j,i)+Q(j,i) visiems i

( Tikrinimas, ar yra susidaręs mirties taškas gali būti atliekamas kartu su kiekviena užklausa resursams. Aišku, toks dažnas tikrinimas vartos daug CPU laiko.

( Bus atžymimi visi procesai, kurie nėra įėję į mirties taško situaciją. Pradžioje visi procesai yra nepažymėti.

( Randamas nepažymėtas procesas j, kuriam Q(j,i)<=W(i) visoms reikšmėms. Sustojama, jei tokio j proceso nėra.

( Adresų sritys. Fizinė sritis – techninės įrangos palaikoma adresų sritis. Nuo 0 iki MaxSys. Loginė virtuali adresų sritis – procesui matoma atmintinės sritis nuo 0 iki MaxProg.

( Loginių adresų sritį apibrėžiantys registrai/

( Taikant šį principą skyrių kiekis, jų dydis yra kintami.

( Kiekvienam procesui jį talpinant pagrindinėje atmintinėje yra išskiriamas tokio dydžio skyrius, kokio jis prašo.

( Taikant „sekantis tinkamas“ algoritmą dažnai naujai talpinamam procesui yra priskiriamas didžiausias blokas, esantis pagrindinės atmintinės pabaigoje.

(„Geriausiai tinkančio“ paieška yra susijusi su mažiausio neužimto bloko

suradimu: likęs laisvas fragmentas bus gaunamas mažiausias.

(Kartais yra naudojamas algoritmas, kuris proceso patalpinimui ieško blogiausiai tinkančios savo dydžiu „skylės“. Randamas didžiausias savo apimtimi blokas, į kurį patalpinus procesą jame lieka didžiausia neišnaudota erdvė. Yra tikimasi, kad į šią neišnaudotą erdvę vėliau bus galima patalpinti kitą procesą.

(Kai tik pora bičiulių atsiranda i-tame sąraše, jie yra išmetami iš šio sąrašo ir apjungiami į vieną bendrą skylę (i+1) sąraše.

(Atsiradus naujai užklausai, t.y. norint patalpinti K dydžio procesą, tokį:

(kuriam galioja: 2^{i-1} < k <= 2^{i}

(yra patikrinamas i-tas sąrašas. Jei šis sąrašas yra tuščias, tikrinamas (i+1) sąrašas.

(Jame radus skylę ji bus sudaloma į du bičiulius, viena iš dalių bus

(Proceso puslapiai proceso talpinimo į pagrindinę atmintinę metu gali užimti laisvus rėmus (page frames).

Kai laisvos pagrindinės atmintinės kiekis nukrinta žemiau leistinos ribos, operacinė sistema iškelia tuos proceso puslapius, kurie viršija minimumo reikšmę.

Jei procesas turi mažiau puslapių nei min –procesas suspenduojamas

tai gali būti atliekama atsiradus tam tikro puslapio poreikiui (demand paging) - pradžioje gali būti įkeliamas tik pirmas reikalingas puslapis, o po to keliamas tas puslapis, į kurį vyksta kreipinys. Arba operacinė sistema gali bandyti nustatyti, kurių puslapių procesui reikės ir iš anksto įkelti keletą puslapių (prepaging).

  • Informatika Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (1950 žodžių)
  • Universitetas
  • Informatikos konspektai
  • Microsoft Word 1207 KB
  • Operacinės sistemos konspektas (2)
    10 - 9 balsai (-ų)
Operacinės sistemos konspektas (2). (2016 m. Birželio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/operacines-sistemos-konspektas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:54