Optikos egzamino špera


Elektroninio n-tipo puslaidininkio laidumas juostines teorijos modeliu. Fizikos spekrai.

Fizikos Špera. Turinys. Vandeliskasis atomas: pagr. Busenos. Salutinis kv. Skaicius. Magnetinio kvant skaicius. Sterno ir gerlacho bandymai. Paulio draudimo principas. Vandenilio spektras. Franko ir herco experimentas ir isvados. Rentgeno spinduliu istisiniai ir linijiniai spekrai. Atomų sąveikos molekulėje rūšys. Molekulių energetiniai lygiai rotacines ir vibracines. Kvantinių šuolių tipai ir lygmenų užpildymas. Metalų šiluminė talpa ir fononai. Kvantinės metalų el. Laidumo teorijos išvados. Superlaidumas. Kristalai. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui ir energijos juostos. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu. Puslaidininkiai. Puslaidininkiai ir savasis puslaidininkių laidumas. Priemaišinių puslaidininkių laidumas. Atomo branduolio nukleoninis modelis:. Branduolio mase kruvis spindulys tankis sukinys.


Sudaryta is nejudancio branduolio , kurio elektros kruvis ze ir apie ji skr-iejancio elektrono vadinama vandeni-iska sistema. Kai elektrona veikia stacionarusis elektrostatinis laukas jo ep uzrasoma taip. R –el nuotolis nuo brand. Potensine energija nuo laiko tiesiogiai nepriklauso. Atomo energija priklauso tik nuo pagrindinio kvantinio skaičiaus n. Tačiau esant apibrė˛tai dyd˛io n vertei, galimas tam tikras df-ja r(r) priklauso nuo r ir vadi-nama radialine bangine f-ja. O antrojsioje lygtyje dydis l gali ygiti ivairias vertes. Jis vad atitinka-mu kv skaicium. Taigi mikroda-leles momentas yra kvantuoja-as si lygibe yra bendra kvantme-chanine impulso mom israiska. Jeigu l atomo elektrono orbi-tinis impulso mom tai dydis l vadinamas orbitiniu ar salutiniu kvantiniu skaiciumi, jis igauna sveiku teig skaic vertes, prad. Kitais atvejais sis kvant skaic vadinalz=mh/ cia m bet koks teigia-mas ar neigamas sveikas skaic taip pat ir. Kadangi impulso mom projekcija yra kvantuota. Ir l yra atomo elektrono orbitinis impulso momentas, tai m vadinmas magnetiniu kvantiniu skaiciumi. Taigi l nusako vekto-riaus l moduli, o m shio vekto-riaus pr. Sterno ir gerlacho bandymaistern ir gerlach matavo atomu magnet momentus n/s labai neviena-lytis magn. Lauk. Jega veikianti dan=1; pm~l= l=0 pm~m*h. Elektrono sukinys. Elektronas be orbitinio mom turi smagn kvant skaicius yra lygus ms=±1/2; mikrodaleles sukinio kvantinis skaicius yra apibreztas ir laikui begant nekinta. Jos busena priklelektrono busena yra aprasoma kvantiniais skai-ciavisos vienos rusies mikro daleles turi vienodas fizines savybes. Jos yra vadinamos tapatyngomis dalelemis tp. Tp negalima ackirti vieno nuo kitos Y fundamentalus kvant mech principas. Kv mech busena nusakoma bangine f-ja. |ų|2 kurios modulio kvadra nusako tikimybę. Tapatingumo principas kai sistemos busena nepakinta: x1 ir x2 – tai 1os ir 2os dalelius rinkinys; |ų(x1,x2)|2=|ų(x2,x1)|2 is to seka kad ų(x1,x2)=±ų(x2,x1) kai ženklas nekinta tai f-ja vadinama simetrine o kai kinta antisimetrine. Bangines f-jos simetrija nepriklauso nuo laiko taigi simetrija ir antisimetrija yra yra dvejopo tipo mikroda-leliu požymis. Paulis sufor-mulavo principą,kad fermionu sistema gali but aprasoma antisimetrinemis banginemis f-jomis. Kitaip tariant fermio-nai negali buti toje paciojeposluoksniu max elektronu sk gali but z(n,praretintų dujų ar metalo garų atskiri atomai skleidžia iš atskirų linijų sudarytą spektrą. Toks emisinis spektras vadina-mas linijiniu. Jei šviesa sklinda per terpę, tai kai kurie bangos ilgiai sugeriami – toks spektras vadinamas absorbciniu spek-tru.

  • Fizika Šperos
  • 2011 m.
  • 5 puslapiai (7622 žodžiai)
  • Fizikos šperos
  • Microsoft Word 360 KB
  • Optikos egzamino špera
    10 - 3 balsai (-ų)
Optikos egzamino špera. (2011 m. Sausio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/optikos-egzamino-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 16:02