Optimizavimo sistemų realizavimo variantai, jų galimybių palyginimas


Sistemų realizavimo analizė. Optimizatoriu apzvalga.

Elektronikos referatas. Optimizatorių apžvalga. Optimizavimo sistemų realizavimo variantai. Gauso ir zeidelio metodu veikiančio optimizatoriaus struktūrinė schema. Daugiakanalio optimizatoriaus struktūrinė schema. Optimizatoriaus dao-. M strukturinė schema. Stochastinės aproksimacijos algoritmu veikiančio optimizatoriaus struktūrinė schema. Optimizavimo sistemos funkcinė schema. Optimizavimo sistemos su keliais mikrovaldikliais funkcinė schema (nepaisant minėtų trūkumų, kiekvienu konkrečiu atveju gali būti tikslinga naudoti bet kurį iš minėtų trijų optimizavimosistemos realizavimo variantų).


Trigeriai Tg|-Tg2 valdo raktus R|-R„ ir R*|-R*n. Trigeris T^ valdo raktus R|Z-R1U, nustatančius optimizuojamų parametrų prieaugius. Trigeris Tgį5 valdo kokybės rodiklio įsiminimo procesą, po optimizavimo žingsnio objektui perėjus į naują būseną. Trigeris Tgį reikalingas tam. kad schemą būtų galima palikti atjungtais raktais. Poveikis šio trigerio įėjime nustato pradinę optimizatoriaus būseną.

Atėjus impulsui iš optimizatoriaus taktavimo įrenginio arba iš išorinės sinchronizavimo schemos, sužadinimo būsena pereina iš trigerio Tg į į Tg j. Atėjus kitiems impulsams, aktyvi trigerio būsena juda ratu, laikrodžio rodyklės kryptimi.

Valdymo bloke yra raktas RįM. perjungiantis iš paieškos gradiento metodu (kontūras 1) į paiešką greičiausio pokyčio metodu (kontūras 2). Raktas RUi valdomas trigeriais. Šio rakto padėtis, taip pat ir paieškos strategija, nustatoma pagal A£) ženklą.

Aprašytame optimizatoriuje gali būti naudojami tie paieškos algoritmai, kurie parenkami prieš optimizatoriaus darbo pradžią:

Kombinuotas algoritmas, pereinantis nuo paieškos gradiento metodu prie paieškos greičiausio pokyčio metodu.

Algoritmas, turintis Gauso ir Zeidelio metodo ir gradiento metodo savybių, kuriame paeiliui keičiamas kiekvienas kintamasis; pokytis proporcingas kokybės rodiklio dalinei išvestinei pagal šį kintamąjį.

Šių optimizatorių schemų trūkumas yra didelė darbo ciklo trukmė, todėl operaciniame bloke pasireiškia naudojamų nuolatinės įtampos stiprintuvų nulio dreifo įtaka. Padidinti operacinio bloko tikslumą galima naudojant diskrečiojo veikimo elementus. Taip galima padidinti informacijos saugojimo laiką ir paieškos tikslumą. Tobulėjant skaičiavimo technikai atsirado prielaidos diskrečiųjų automatinių optimizatorių sintezės darbams.

Esant adekvačiam objekto modeliui, yra galimybė nustatyti reikiamą objekto Qc išėjimo dydžio vertę, kurią pasiekus sistema automatiškai pereina į stabilizacijos režimą. Optimizatoriuje ekstremumo sekimo režimas nustatomas taikant paprasčiausią koeficiento k susiderinimą, pagrįstą tuo, kad artėjant tikslo link didėja vykdymo mechanizmo (VM) stiprinimo koeficientas. Kadangi vykdymo mechanizme (VM) naudojami integruojantieji stiprintuvai, tai stiprinimo koeficiento padidėjimas tolygus integravimo laiko padidėjimui. Generatorius, kurio darbo periodas priklauso nuo Q-Qn skirtumo, integravimo laiką nustato taip. kad jis padidėja sumažėjus Qe~Qu> tai yra priartėjus prie tikslo. Šiuo optimizatoriumi realiame betatrone pavyko pasiekti gama spinduliavimo dydžio vidutinės ir maksimalios vertės santykį -0.9, o rankiniu būdu pasiekiamas tik 0,65-0,7.

  • Elektronika Referatai
  • 2012 m.
  • 10 puslapių (1786 žodžiai)
  • Universitetas
  • Elektronikos referatai
  • Microsoft Word 326 KB
  • Optimizavimo sistemų realizavimo variantai, jų galimybių palyginimas
    10 - 3 balsai (-ų)
Optimizavimo sistemų realizavimo variantai, jų galimybių palyginimas. (2012 m. Gruodžio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/optimizavimo-sistemu-realizavimo-variantai-ju-galimybiu-palyginimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 11:57