Oratoriaus asmenybė. Apibrėžimas senovėje, meistriškumo samprata. kalbėtojų tipai ir protavimo tipai


Vadybos referatas. „Oratoriaus asmenybė. Apibrėžimas senovėje, meistriškumo samprata. Kalbėtojų tipai ir protavimo tipai“.


Pradėkime nuo to kas yra oratorius.Oratorius (lot. Orator – kalbėtojas, sakytojas) – kalbėtojas, kalbantysis, adresantas, informacijos siuntėjas, retorinis subjektas, viešosios kalbos autorius, kalbos kūrėjas. Vienos iš tų sąvokų pabrėžia kalbos autorių, kūrėją, kitos – kalbos akto vykdytoją. Tai, kad viešosios kalbos autorius yra ir vykdytojas, lemia oratorinio darbo ypatumą. Taigi viešoji kalba veikia klausytoją ne tik turiniu bei stiliumi, bet ir gyvu kalbėtojo paveikslu.

Dabar pristatysiu oratoriaus apibrėžimą senovėje.Tūkstantmečių tradiciją turintis retorikos mokslas daug dėmesio skyrė oratoriaus asmenybei - jo intelekto galioms, etinėms ir estetinėms dvasios vertybėms, kurios visu ryškumu atsiskleidžia kartu su skambančiu žodžiu. „Oratorius privalo būti apdovanotas dialektikų sąmojingumu, filosofų mintimis, vos ne poetų žodžiais, teisininkų atmintimi, tragikų balsu, geriausių aktorių vaidyba.

  • Vadyba Referatai
  • 2014 m.
  • 3 puslapiai (1014 žodžių)
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 19 KB
  • Oratoriaus asmenybė. Apibrėžimas senovėje, meistriškumo samprata. kalbėtojų tipai ir protavimo tipai
    10 - 2 balsai (-ų)
Oratoriaus asmenybė. Apibrėžimas senovėje, meistriškumo samprata. kalbėtojų tipai ir protavimo tipai. (2014 m. Kovo 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/oratoriaus-asmenybe-apibrezimas-senoveje-meistriskumo-samprata-kalbetoju-tipai-ir-protavimo-tipai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 11:09